BALNEOTERAPIJA
Mineraliniai vandenys – natūralus vanduo, dėl ypatingos cheminės sudėties (įvairių mineralų, elektrolitų, mikroelementų, dujų rečiau organinių medžiagų) ir specifinių fizinių (oksidacijos – redukcijos, potencialo), šarmų ir rūgščių (pH), t° teigiamai veikia sutrikusias organizmo funkcijas, metalo, fermentiniai, biocheminiai, biofiziniai procesai ir todėl yra vartotini ligų prevencijai, gydymui, reabilitacijai.
Pagal mineralizaciją mineraliniai vandenys skirstomi:
– silpnos mineralizacijos (iki 2g/l) („BMV“, „Birštonas“)
– mažos mineralizacijos (2 – 5g/l) („Birutė“, „Vytautas“, „Birštonas)
– vidutinės mineralizacijos (5 – 15g/l) dažniausiai geriami („Vytautas“, „Biržai“, „Likėnai“)
– didelės mineralizacijos (15 – 35g/l) – vonioms
– >35g/l skiriami į specialių sūrymų grupę – tik vonioms
– jeigu >150g/l jie yra praskiedžiami gėlu ar mažos mineralizacijos vandeniu.
Pagal joninę sudėtį:
– hidrokarbonatiniai
– chloridiniai
– sulfatiniai
– nitratiniai
– mišrios sudėties
Kiekviena iš šių klasių dar skiriama:
a) Na, b) Ca, c) Mg vandenys.
Kita klasifikacija:
– be specifinių komponentų sąveikos
– angliarūgštės
– sulfitiniai
Nerekomenduojama:
– kuriuose yra Fe, osmio
– kuriuose yra bromo ar organinių medžiagų
– radono vandens (radioaktyvaus)
– terminiai silicio vandenys
Pagal temperatūrą:
– šaltus (–20°)
– šiltus (subterminiai) (20° – 35°)°
– karšti (terminiai) 35° – 42°
–labai karšti (hiperterminiai) >42°
Pagal osmosinį slėgį, kuris tiesiogiai priklauso nuo jų koncentracijos, lyginant su kraujo plazmos osmosiniu slėgiu:
– izotoniniai (tinka gerti)
– hipotoniniai (tinka gerti)
– hipertoniniai (kompresams)
Pagal rūgštį ir šarmą, tai yra aktyvios reakcijos:
– rūgštūs – pH=3,5 – 5,5
– mažai rūgštūs pH=5,5 – 6,8
– neutralūs pH=6,8 – 7,2
– mažai šarminiai pH=7,2 – 8,5
– šarminiai pH=8,5
Geriamojo mineralinio vandens dozė – 3,3ml/kg
Vartojami:
*esant normaliai skrandžio reakcijai rekomenduojama 40 – 60min. prieš valgį.
*esant hiposekrecijai (kambario temperatūros mineraliniai vandenys) 15 – 20 prieš ar pradedant valgyti.
*hipersekrecijai (pašildytas iki 35° – 50°C) 1 – 1,5val. prieš valgį (jei graužia rėmuo – 50ml mineralinio vandens 15 – 30min. po valgio)
*sergant kepenų, tulžies pūslės ir takų ligoms – šaltas mineralinis vanduo 40 – 45min. prieš valgį.
*obstipacijų atvejais – šaltas 18° – 20°C, 1 – 2 kartus dienoje.
Lėtinis gastritas su maža sekrecija ir hiposekrecija „Vytautas“ tinka šiltas, slopina sekreciją, tai jei alkanas reikia gerti šiltą. Su angliarūgšte svorio metimui netinka. Mineralinį vandenį reikia keisti kas 4 savaites, kad nepriprastų.
Veikimo mechanizmas. Veikia nerviniu refleksiniu, cheminiu, humoraliniu ir harmoniniu būdu. Refleksinis veikimas liudija greitai susidariusias reakcijas , humoralinis – tai kad skrandžio gleivinėje ir kasoje praėjus ilgesniam laikui pasikeičia, kai kurių hormonų aktyvumas, bei jų balansas.
Mineralinės vonios: mechanizmą sudaro šie poveikiai: *specifinis (vandens mineralizacija, druskų cheminė sudėtis), *nespecifinis (šiluminis, elektros laukas, hidrostatinis)
Šiluminis poveikis vonios temperatūra didesnė už kūno temperatūrą, tai pereina į organizmą. Juo mineralizacija didesnė, tuo didesnis šilumos patekimas.
Hidrostatinis poveikis – vanduo spaudžia kraujagysles ir kraujo šiluma didėja.
Trukmė 10 – 15min., kartais iki 30min., kas antrą dieną. Dažniausiai interferentiškos vonios 35° – 36° ar šiltos 37° – 39° apsupti iki krūtinės. Vonioje reikia judėti.
Po mineralinių vonių reikalinga 0,5h jei šaltas oras 1h poilsio. Po 1 – 2h po vonių galima skirti ES, ultragarsą, elektroforezes. Bet neatlikti gydymo durpėmis, šarko dušio, aktyvios kineziterapijos.
Pulsas nedidesnis kaip 100k/min., spaudimas neturi kristi, galva neturi svaigti, širdies plakimas neturi viršyti 10 – 15 dūžių, o kvėpavimo dažnis 5 – 8 įkvėpimų, neturi jausti mieguistumo, profuzinis prakaitavimas nepageidaujamas.
