You are currently browsing the Kineziologija category
Fizinis pajėgumas (fitnesas) – gebėjimas žvaliai ir gyvai atlikti kasdienines užduotis be pernelyg didelio nuovargio ir su pakankama energija. Jis dažnai sutapatinamas su sportu.
Kaip fizinis pajėgumas siejasi su sveikata? Ne visada fizinis pajėgumas žmogui yra sveikas. Fizinis pajėgumas turi tamprų ryšį su širdies – kraujagyslių sistemos ligomis. Jei aerobinis pajėgumas mažesnis nei vidutinis, yra rizika susirgti širdies išemine liga, bet didesnis už vidutinį aerobinis darbingumas taip pat nėra gerai, nes kas per daug tas nesveika. Vidutinis aerobinis darbingumas yra geriausias ir sveikiausias.
Fizinis aktyvumas – kuo aktyvesnis žmogus, tuo jis pajėgesnis.
Fizinio pajėgumo komponentai: *aerobinis pajėgumas (gebėjimas dirbti kuo intensyviau papildant energijos atsargas aerobiniu būdu. Šį požymį geriausiai atspindi max O2 suvartojimas); *raumenų pajėgumas (atspindi raumenų jėga; lankstumas; raumenų ištvermė. Raumenų jėga ir ištvermė svarbios laikysenos formavimuisi); *motorinis pajėgumas (pusiausvyra (ji priklauso nuo mūsų CNS, vestibiulinio aparato, propriorecepcijos ir regos analizatorių) ir koordinacija (judesių valdymas – vidinė tarpraumeninė koordinacija, sugebėjimas valdyti raumenis antagonistus ir agonistus. Atsakinga CNS.); *kūno sandara (kūno masės komponentai: riebalų kiekis, pasiskirstymas organizme).
Eurofito testai: suaugusiems(19-65m.); vaikams(6-18m.): veloergometras (arba 20m šaudyklinis bėgimas); ėjimo testas(suaugusiems 2km); dinamometrija; sėstis-gultis (atsilenkimai per 30s); šuolis į tolį iš vietos (parodo kojų sprogstamąją jėgą);sėsti – siekti (lankstumui, rodo šlaunies užpakalinės dalies ir apatinės nugaros dalies lankstumą); flamingo testas (pusiausvyrai); kybojimas; atsispaudimai; šaudyklinis bėgimas (10×5m.); tepingas (su rankom paliesti kuo daugiau kartų tam tikras atžymas).
Motyvai, skatinantys sportuoti: *gražiau atrodyti; *pagerinti sveikatą; *padidinti darbingumą; *įdomiai, aktyviai praleisti laisvalaikį.
Priežastys, kurios trukdo sportuoti: *nežinojimas fizinio aktyvumo naudos; *nežinojimas fizinio aktyvumo dozių; * antsvoris, amžius (senėjimas); *rūkymas; - paauglystė mergaitėms; *šeimos ir visuomenės tradicijos ir kultūra.
Sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne vien ligos ar negalios nebuvimas. (PSO)
Vidutinė gyvenimo trukmė – 76m.; 64m. – sveikata; 12,7m. – liga.(1900m.vidutinė gyvenimo trukmė buvo 45m.)
Sveikatą įtakojantys veiksniai: 50% gyvenimo būdas; 20% genetiniai faktoriai; 20% aplinka; 10% medicina.
Fizinis aktyvumas – skeleto raumenų susitraukimų sukeliamų judesių visuma, kuri lemia padidėjusį organizmo energijos suvartojimą.
Fiziniai pratimai – planingi, struktūriškai apibrėžti ir pasikartojantys kūno judesiai, kurių tikslas ugdyti ar palaikyti vienas ar kitas fizines ypatybes.
Fizinės ypatybės – tai žmogaus gebėjimas atlikti konkrečią judėjimo užduotį. Ištvermė – gebėjimas ilgai tęsti duoto intensyvumo darbą bei toleruoti atsirandantį nuovargį. Jėga – gebėjimas raumenų pastangomis nugalėti išorinius pasipriešinimus arba jiems prieštarauti. Greitumas – gebėjimas greitai pradėti ir atlikti judesius bei atlikti kuo daugiau judesių per tam tikrą laiką (judesių dažnis). Lankstumas – gebėjimas atlikti judesius galimai didesne amplitude (anatominėse sąnario ribose). Aktyvus ir pasyvus lankstumas. Pusiausvyra – gebėjimas išlaikyti stabilią kūno padėtį esant mažam atramos plotui bei išlaikyti reikiamą kūno padėtį atliekant įvairius judesius. Vikrumas – gebėjimas atlikti įvairaus sudėtingumo greitus ir tikslius judesius. Koordinacija – gebėjimas greitai išmokti naujus judesius, jungti šiuos judesius į derinius, juos tiksliai atlikti standartinėmis ir besikeičiančiomis sąlygomis.
Visos fizinės ypatybės skirstomos į dvi grupes: I.sveikatai svarbios ypatybės: ištvermė, lankstumas (pusiausvyra, koordinacija); II.sportinei veiklai ar tam tikriem specialiems įgūdžiams svarbios ypatybės: jėga, greitumas, pusiausvyra, vikrumas, koordinacija (ištvermė).
Sveikata – amens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerove, o ne vien tik ligos ar negalios nebuvimas. Vidutinė pasaulyje gyvenimo trukmė 76m, 12,7m – su liga, 64m – sveikai. Sveikatą įtakojantys veiskniai: gyvenimo būdas 50%, aplinka, kuri supa 20%, genetiniai faktoriai 20% – šiems skiriama 4% lėšų, medicina sudaro 10%, jai skiriama 96% pinigų.
Fiz. akt. rūšys: *Fiz. akt. – skeleto r. susitraukimų sukeliamų jud. visuma, kuri lemia padidėjusį organizmo energijos suvartojimą, (visuma jud., kuriuos per tam tikrą laiką atlieka r.) *Fiz. lavinimas – sąmoningas fiz. gebėjimų tobulinimas. Lavinimo užduotis – mokyti tobulinti įgūdžius. *Fiz. pr. – planingi, stuktūriškai apibrėžti ir pasikartojantys kūno judesiai, kurių tikslas ugdyti ar palaikyti vienas ar kitas fizines ypatybes, (sąmoningi valingi jud. ir veiksmai skirti fiz. lavinimui arba gydymui. (fiz. pr. – tikslingas, sąmoningas, fiz. akt. – ne)).
Fiz. yp. – žm. gebėjimas atlikti konkrečią užduotį. Fiz. yp.: Ištvermė (bendroji, specialioji), jėga (greitumo jėga, staigioji jėga, jėgos ištvermė), greitumas, lankstumas, pusiausvyra, koordinacija, vikrumas.
Ištvermė – žmogaus gebėjimas ilgai tęsti darbą ir priešintis nuovargiui: a) bendroji ištvermė (aerobinis darbingumas) – globalaus pobūdžio darbas (pasireiškia pulso padidėjimu); b) specialioji ištvermė (anaerobinis darbingumas) – specialios užduoties atlikimas (kiek ilgai org. gali tęsti darbą anaerobinėmis sąlygomis). Įtakojantys veiksniai. Kvėpavimas, kraujotaka. Bendrosios ištvermės limituojantis faktorius priklauso nuo to, kaip deguonį teikianti sistema (kraujas, ŠSD ir kvėpavimas) sugeba aprūpinti raumenį deguonimi. Kraujotakos sistema: *širdis – priklauso nuo kamerų dydžio, skilvelių prieširdžių, šird. raumens išsivystymo. *kraujagyslės atlieka – susitraukimą, atsipalaidavimą, kraujo perskirstymą. (kr. metu kraujag. atsipalaiduoja, spindis didėja, kai šird. nepaveža kr. tada kraujag. spazmuoja, kad pagerinti filtraciją, tuo reikia nutraukti krūvį, AKS tai parodo. * kraujas – did. kraujo klampumas dėl prakaitavimo (trump. efektyvumas), bei nuo eritrocitų priklauso kokios sąlygos yra pernešant O2. *kraujo kiekis – dalis kraujo yra kraujo depuose (kepenys, blužnis, venos), iš depo krūviui intensyvėjant yra išmetamas kraujas į apytakos sistemas – didėja kraujo kiekis.
Jėga – žmogaus sugebėjimas, raumenų pagalba, priešintis ir nugalėti išorinį pasipriešinimą. 1. Greitumo jėga – raumens gebėjimas greitai ir galingai įveikti pasipriešinimą. 2. Staigioji arba sprogstamoji jėga – raumenų sugebėjimas pasiekti maksimalią jėga judesių pradžioje (balistiniai judesiai). 3. Jėgos ištvermė – raumenų gebėjimas stipriai ir ilgą laiką įsitempti. Įtakojantys veiksniai: 1.raumens storio; 2. raumens ilgio,kuo ilgesnis, tuo stipriau gali susitraukti; 3. raumens kompozicijos,santykis tarp lėtųjų ir greitųjų skaidulų; 4. biomechaninių sąlygų – skaidulų išsidėstymo, raumens prisitvirtinimo prie kaulo vietos; 5. vidinės raumenų koordinacijos – nervinių impulsų,siunčiamų į raumenį,skaičiaus ir dažnio reguliavimas; 6. tarpraumeninė reguliacija; 7. impulsų dažnio, raumens tamprios savybių ir refleksų; 8. pastangų dydžio ir pobūdžio; 9. emocinės būklės – įtakos turi endokrininė sistema pvz.,išskiriamas adrenalinas.
Greitumas – gebėjimas kuo greičiau pradėti (reakcijos laikas), atlikti (vienkartinis judesio greitis) judesį ir jį atlikti (judesio dažnis) kuo daugiau kartų. Įtakojantys veiksniai. (tik nežinau ar tikrai šie) fiziologiniai mechanizmai: *reakcijos laikas – reflekso lankas. *vienkartinio judesio greitis priklauso nuo motorinių vnt. susitraukimo greičio, nuo r. skaidulų susitraukimo greičio. Yra trijų rūšių skaidulų: I (15 – 20%) lėtosios – ištvermingosios, IIa (30 – 35%) greitosios – lėtai varkstančios, IIb (55%) greitos – greit varkstančios. Tačiau šie procentai labai priklauso nuo individualių fiziologinių savybių. Greitosios r. skaid. prisitaikę anaerobiniam darbui, mitochondrijų skaičiu skinta lėtai, lėtos r. skaid. – deguoninei apykaitai – mitochondrijų skaičius skinta greitai. Kuo daugiau mitochondrijųm kuo did, kraujagyslių kapiliarų tinklas, tuo raumenys būna stipresni ir greitesni. R. susitraukimo greitis – r. greitis auga didėjant sąrkomerų kiekiui, kuo daugiau sarkomerų r. skaid. tuo r. susitraukimo greitis didesnis. R. susitraukime svarbus jėgos valdymas. Patys greičiausi r. turi didž. motorinius vnt. (aksonų ir skaid. kiekis), lėtose – mažus motorinius vnt. Kuo reikalingi tikslingi judesiai, tuo motoriniai vnt. lėtesni ir mažesni, o greituose judesiuose t.b. greiti motoriniai vnt. ir did. pastangos. Rekrutacijos greitis priklauso nuo motorinių vnt. *judesių dažnis – t.y. fiziol. prasmereciprokinės inervacijos. (r. susitraukiant antagonistai t.b. atpalaiduoti, darant priešingą judesį jie t.b. įtempiami). Judesių dažnio nerviniai centrai reguliuoja jaudinimo ir slopinimo procesų kaitą.
Lankstumas – gebėjimas atlikti judesį kiek galima didesne amplitude. Įtakojantys veiksniai. Lankstumas priklauso: *nuo sąnario stuktūros (sąn. anatominė struktūra nulemia kokia amplitude ir kokiose plokštumose atliekamas jud) kuo did. skirtumas tarp sąn. paviršių, tuo did. ampl.; *nuo raiščių ir sausgyslių, sąn. kapsulės – elastinių komponentų; *nuo raumenų audinio tamprumo; *nuo ribojamos odos; *nerv. r. reguliacijos (kaip r. Sugeba atsipalaiduoti); *nuo vidinės r. temp. Išoriniai veiksniai turintys įtakos lankstumui: *paros laikas, *aplinkos temp., *amžius (didž. Lankstumas 15 – 20m), *lytis, *psich. emoc. būsena, *treniruotumas.
Pusiausvyra – sugebėjimas išlaikyti stabilią kūno padėtį esant mažam atramos plotui, atliekant įv. judesius vienoje vietoje ir judant įvairiu greičiu. Įtakojantys veiksniai. Fiziologiniai dalykai: *Priklauso nuo pusiausvyros organų (smegenėlių, vidinės ausies), *Raumenų receptoriai (verpstės ir goldžio aparatai, verpstės – reaguoja į tempimą, goldžio – į suspaudimą), *Rega.
Koordinacija – tai organų ir sistemų veiklos darna, kurią lemia jaudinimo ir slopinimo procesų derinimas CNS. Judesio koordinacija – žmogaus gebėjimas greitai išmokti naujus judesius, juos jungti į derinius, tiksliai atlikti standartinėmis ir besikeičiančiomis sąlygomis. Nervinių impulsų siunčiamų raumenims stiprumas, tvarka ir dažnumas. Koordinacija – fiz. Ypatybė, kuri apima pusiausvyrą. Įtakojantys veiksniai. Faktoriai, nuo kurių priklauso – tie patys kaip ir pusiausvyroje + nerviniai procesai.
Vikrumas – gebėjimas greitai atlikti įv., sudėt., greitus jud. prisitaikant prie besikeičiančių sąlygų. Įtakojantys veiksniai (tik nežinau ar tikrai šie) fiziologinis aspektas – reikalingos tam tikros motor. programos. Iš anksto t.b. sudaryta darbo seka raumenims. Yra mažai valdymo smeg. Kaupia tam tikras vykdomąsias komandas, programas, tuo žm. nuo mažens jas išmoksta. Ir kada reikia greitai atlikti judesį žm. jungia tas programas. Daugiausia lemia koordinaciniai gebėjimai ir motorinė patirtis.
Fizinė ypatybė – žmogaus gebėjimas atlikti konkrečią užduotį. Fizinės ypatybės.: Ištvermė (bendroji, specialioji), jėga (greitumo jėga, staigioji jėga, jėgos ištvermė), greitumas, lankstumas, pusiausvyra, koordinacija, vikrumas.
Laikysena turi daug apibrėžimų ir vieno tokio konkretaus nėra. Vienas iš apibrėžimų: laikysena, tai kūno dalių išlaikymas tam tikroje padėtyje, pozoje, kurioje nėra įtempti papildomi, specialūs raumenys, tik tie, kurių dėka yra stovima.
Stuburas turi 4 linkius sagitalinėje plokštumoje, frontalioje plokštumoje linkių nėra, jei būtų, reiškia laikysena sutrikus.
Laikysenos sutrikimai sagitalinėje plokštumoje:
1. Padidėjusi krūtininė kifozė (stuburas C formos) – hiperkifozė. Pasireiškia kupra, lordozė yra pamažėjusi.
2. Padidėjusi juosmeninė lordozė – hiperlordozė.
3. Visi linkiai išsitiesę. Stuburas I formos.
4. Padidėjusi kifozė ir lordozė. Stuburas S formos.
Už laikyseną atsakingi:
1) griaučių raumenų sistema (sausgyslės, kaulai ir t.t.)
2) nervų sistema
3) raiščiai
Stuburo laikysenos eiga:
1. gimdoje stuburas tiesus, tai dar vadinama embriono poza.
2. kai vaikas dar mažas, mažai judrus jis dažnai būna susirietęs į kamuoliuką, tad jo stuburas lyg C raidelė.
3. vėliau, kai vaikas pradeda judėti atsiranda linkiai: a) kai vaikas kelia galvą susiformuoja kaklo lordozė, b) sėdant susiformuoja juosmeninė lordozė. Kifozes vaikas turi jau gimus.
Skoliozės požymiai:
Skoliozė, tai šoninis stuburo iškrypimas, kurio metu slankstelis pasisuka aplink savo ašį – šonkaulinę kurpelę.
Skoliozės linkis gali būti: palinkęs į vieną ar kitą pusę, lokalizacija gali būti krūtininė ar juosmeninė, skoliozė gali pereiti iš krūtininės dalies į juosmeninę.
Stubure krūtininė dalis pati stabiliausia, nes yra šonkauliai.
Skoliozė gali būti:
Struktūrinė atsiranda dėl kaulų sistemos pakitimų, raiščių sukaulėjimo.
Funkcinė – raiščių, raumenų sutrumpėjimas (gulint nėra pastebimų išorinių požymių)/
Skoliozę diagnozuoja ligonį paguldžius stebint, bei rentgenu.
Laikyseną įtakoti gali:
* Genetinis faktorius (nustatoma rentgeno nuotrauka). Pastebimi susirgimai tokie, kaip pleištinė slankstelio deformacija, žuvies slanksteliai, vienoje kažkurioje tai dalyje per daug slankstelių (gali būti visose), pusiau pridėtinis slankstelis, juosmeninio slankstelio lumbalizacija, sakralizacija (suaugimas su kryžkauliu), spina bifita (nesuaugę juosmeninės ar kryžkaulio dalies slanksteliai). Sutrikimai medžiagų apykaitos sistemoje, nervų sistemoje.
* Gimdymo metu įvykę kaulų postūmiai.
* Įgyti gyvenimo būdo faktoriai, kuriuos lemia mityba, darbo ir poilsio vietos, sėdima vieta, fizinis aktyvumas.
* Socialiniai faktoriai. Kaip tėvai, mokytojai į vaiko laikyseną žiūri.
* Sporto šakos parinkimas vaikui.
* Lytis, tačiau nėra tvirtai nustatyta, kurios lyties laikysena yra geresnė.
* Kaulinis pakitimas. Šį faktorių lemia kaulų sutrumpėjimas, bei dubens nevienodas pasvirimas.
* Raumeninės prigimties pakitimai. Tai lemia raumenų asimetriją.
Laikysenos vertinimo būdai:
1) Apklausa, anamnezė – apklausti pacientą ar skauda, ar ne, paklausti kuo skundžiasi.
2) Apžiūra, apčiuopa. Žiūrint į žmogų iš priekio anatominė linija turi eiti kaktos, nosies, smakro centrus, bambos centrą, gaktinės sąvaržos centru, kelių ir kulkšnies centru. Iš priekio galima matyti galvą, veidą, vyrams palyginti spenelių aukštį, matyti šonkaulių lanką, rankų ilgį, jų pronaciją, supinaciją (pvz. jei viena ranka labiau pronuota nei kita), matyti ar krūtinės ląsta įdubus, ar atsikišus. Galima matyti bambą, gaktinę sąvaržą, priekinius dyglius, dubens pasvirimą, girnelės padėtį, pėdas. Iš šono anatominė linija turi eiti per speninę ataugą, ausies akromion ataugą, S2 slankstelį, didįjį šlaunikaulio gūbrį, priekinę kelio sąnario dalį, šokikaulio priekinę dalį. Iš šono apžiūrima galvos fleksija, ekstenzija, pečių pronacija, stuburo kifozė, lordozė, dubens pasvirimas, kelių hiperekstenzija, raiščių laisvumas, pėdos skliautas. Iš nugaros anatominė linija eina galvos centras, slankstelio C7 keterinė atauga, plyšys tarp sėdmenų, centras tarp kulkšnių. Iš nugaros apžiūrima galvos (kaklo trikampis), stuburo pasvirimas į kairę ar į dešinę, rotacija, pakrypimas pagal ausį, pečių aukštis, jų pronacija supinacija dėl raumenų susitraukimo, mentės aukštis dažniausiai nustatomas pagal apatinį kampą, ar mentė atsitraukus nuo stuburo vienodai ar ne (raumenų būklė). Matomas šonkaulių lankas, rankų ilgis, atstumas tarp rankų ir liemens (talijos trikampis). Apžiūrimas klubakaulis, jo aukštis, dubens pasisukimas, jo pasvirimas, simetrija, užpakaliniai dygliai, nupaišomi sipsai (klubakaulio duobutės), nustatoma ar sėdmenys yra vienodam aukštyje, vienodo dydžio, ar uodegikaulis yra savo vietoje. Apžiūrimos kojos, kelio sąnarys, kojų formos, jos gali būti X ar O forma, (X formą lemia raumenų asimetrija), jėgos pakitimus, meniskų deformaciją, vertinamos dvi vertikalios linijos – raumenų prisitvirtinimo vietos, kelių pasisukimas, ar kelio hiperekstenzija yra abiejuose sąnariuose, bei čiurnos sąnario padėtis, pėdos pasisukimas, skliauto padidėjimas ar pamažėjimas.
Dominuojanti žmogaus laikysena – tai stovėsena, kaip žmogui geriausia stovėti.
Tikroji pilnapėdystė – kulnas pasisukęs, o skliautas įdubęs.
3) Įvertinamas raumenų tonusas. Tai įvertinama vertikaliuoju svareliu – nuleidžiamas svarelis nuo C7 slankstelio arba nuo sukurtos kojų vidurio linijos, ir žiūrima kur svarelis projektuojasi, turi projektuotis į sėdmenų plyšį.
Stuburo iškrypimas gali būti:
* Kompensuotas, kai C7 slankstelis yra vienoje linijoje su kryžkauliu.
* Dekompensuotas, kai C7 slankstelis nėra vienoje linijoje su kryžkauliu.
4) Bilateralinės svarstyklės – kojos dedamos ant svarstyklių, sudarytų iš dviejų dalių, ant kiekvienos dalies dedama koja, tuo šios svarstyklės nurodo kuriai kojai tenka didesnis krūvis. Lyginama pagal normas.
5) Kojų plantografija – kojų antspaudas ant popieriaus, kuris vėliau lyginamas pagal normas.
6) Veidrodinis prietaisas – kojų antspaudas ant veidrodžio.
7) Rentgenograma – skoliozės kampo pasvirimo nustatymas – kobo kampas. Situs inversija – kai tam tikras organas yra visai priešingoj pusėj nei turi būti.
Elektrostimuliacija (miografija) – nustatomas raumenų tonusas, jėga, ištvermė, pajėgumas.
Keletas pastebėjimų:
*Vertinant raumenų pajėgumą skiriami testai raumenims, fiziniai pratimai.
*Testuojant vieną raumenų grupę reikia išjungti agonistus.
*Dar yra vertinama raumenų jėga, raiščiai, patologija yra ar ne .
Geroj laikysenoj turi būti:
* Raumenų darbo pajėgumas turi būti vienodas.
* Neišvystyti kompensacinių mechanizmų (kad raumuo neatliktų ne savo darbo, o kiti nebūtų neišvystyti).
Sudarant sveikatos stiprinimo programą svarbu įvertinti silpnąsias grandis. Tuo galima laikyti įvairias priemones tas grandis atstatymui iki kitų grandžių lygio funkcionavimo.
Kalbant apie silpnųjų grandžių įvertinimą galima naudoti aktyvacijos modelį, tuo įvertinama disfunkcija.
Kontrolinė sistema siunčia impulsus į raumenis, raiščius, kurie stengiasi stabilizuoti raumenis.
Kalbant apie kontrolinę sistemą – pas žmogų yra 3 pagrindinės proprioreceptorių sistemos.
Ekstenzijos pratimų metu nucleus pulposus stumiamas pirmyn. Ten kur nėra neurogeninių sistemų.
Judesių kontrolės problema nugaros skausmus.
Norint sumažinti skausmą:
1) Kineziterapeuto pagalba ilginti raumenis, manualine ar kitomis terapijomis.
2) Apmokinti nuo raumens numesti krūvį ir kompensuoti kitų raumenų dėka.
Fascijos – pasyvus darinys kaip ir raištis, į fasciją įeina daug raumenų. Fascijos palaiko kūno formą. Fascijų pertempimas galimas dažniau nei raiščių.
Jei slankstelis yra hipermobilus, raumuo gali neišlaikyti slankstelio stabilumo, tuo slankstelis gali išnirti, nes tada ir raiščiai būna atsipalaidavę, pailgėję.
Kineziterapija – aktyvus požiūris, bet ir apima daug kitų sričių.
Raumenų asimetrija
Silpnoji grandis raumenų asimetrijos gali sudaryti poveikį kitoms raumenų grandims, asimetrija įvyksta tarp porinių raumenų. O anatomiškai: 1) tarp pilvo – nugaros, 2) tarp viršaus – apačios, 3) tarp dešinės – kairės, 4) giliųjų ir paviršinių raumenų.
Koks buvo asimetrijos laipsnis randamas palpuojant raumenis prieš ir po fizinių pratimų.
Raumenų asimetrija – morfologinė – ar raumuo yra storesnis, ar plonesnis. Funkcinė – neveikia tam tikra funkcija.
Raumenų asimetrijai nustatyti naudojami ne tik pratimai, bet ir daug kitų krūvių.
Raumenų asimetrijos įvertinimas yra silpnųjų grandžių diagnostika.
Asimetrijos reikšmė
Dėka asimetrijos perkraunamos pasyvios dalys, tuo atsiranda kompensaciniai mechanizmai, kurie didina asimetriją, o tai provokuoja degeneracinius pokyčius.
Raumenų skausmą aiškinančios teorijos (po krūvio atsirandantis raumenų skausmas):
* Pieno rūgšties susikaupimas darbo metu ir po fizinio krūvio neišnykstantis – skausmas.
* Raumenų skausmas gali atsirasti dėl struktūrinių raumenų skaidulų pakitimų – sutrūksta miofibrilių Z diskai (linijos), plonieji aktino siūlai pažeidžiami, tai nustatoma biopsijos metodu, yra matomas pakitęs Z disko pavidalas (banguota forma). Tuo sukeliama raumenų skaidulos įtrūkimai, kadangi raumenų ląsteles dengia apvalkalėlis – sarkolema, tad tam plyšus į vidų patenka eritrocitai. Pažeidus skaidulas jos išbrinksta – mitochondrijos išbrinksta labiausiai.
* Masažas, vandens procedūros, mityba, pilnavertė angliavandenių reikalinga tada, kai skausmas yra mažas po fizinio krūvio. Kai skausmas didelis nereikia taikyti stiprių fizinių pratimų, o lengvus ar tempimo pratimus, kad ir pasyvius pratimus, kas gerina kraujotaką.
Kodėl traukia raumenis fizinio krūvio metu?
* Dėl mikroelementų trūkumo,
* Dėl kalcio, magnio kiekio trūkumo,
* Dėl netinkamos avalynės.
Ilgalaikės adaptacijos fenomenas, raumenų hipertrofija
Teiginiai aiškinantys raumenų hipertrofija:
1) Metabolinis stimulas – skaiduloje sumažėja KF, ATP (energetinės medžiagos), padaugėja medžiagų kretino, neorganinio fosfato, teigiama, kad šie stimulai perduoda informaciją genams, kurie reguliuoja baltymų sintezę, kokiu būdu tai vyksta, nėra aišku.
2) Hormoninis stimulas – vyriški lytiniai hormonai – testosteronai, augimo hormonai, hormonų koncentracijos padidėjimas skatina baltymų sintezę, ypatingai kada fizinis krūvis taikomas didelio intensyvumo – 85 – 90% nuo maksimalaus raumenų susitraukimo. Taikant fizinį krūvį aktyvuojamas hormonas, jis aktyvuojamas apie 30min, po to apykaita mažėja, tad už 30min sukeliama testosterono koncentracija.
Raumenų skaidulų trūkinėjimai susiję su pačiu susitraukimo režimu, ekscentrinis susitraukimas dažniau sukelia neadekvačius pažeidimus.
3) Mechaninis stimulas – remiasi, tuo, kad susitraukiant išsitempusios raumenų skaidulos yra aktyvuojamos raumenų skaidulas supančios įvairios molekulės. (apie šį stimulą mažai žinoma).
Visi trys stimulai skatina hipertrofiją.
Raumenų hipertrofijos šaltiniai
1) MIOFIBRILINIS – susijusi su miofibrilių padidėjimu (kontraktilinė medžiaga). Baltymai atsiranda po trumpo intensyvaus darbo, skylant kretinfosfatui, susidaro kretinas, kuris skatina baltymų sintezę.
2) SARKOPLAZINIS – padidėja mitochondrijų. Esant sarkoplaziniam šaltiniui didėja kapiliarų skaičius. Treniruotoje galūnėje kapiliarų yra iki 10% daugiau nei ne treniruotoje. Šis fenomenas būna kai dirbama ilgą laiką ir nereikalaujama didelių pastangų.
3) KAPILIARIZACIJA – pagerėja kraujotakos aprūpinimas maisto medžiagomis ir sukelia poveikį įvairiom sistemom, tuo raumuo tampa daug darbingesnis. Pasisėjus mitochondrijom pagerėja energetika. ATP koncentracija nepadaugėja, tačiau padidėja fermentų aktyvumas.
Lėtosios greitosios skaidulėlės
Taikant didelio intensyvumo krūvį paliečiamos greitosios skaidulos, jos greit susitraukia ir greit atsipalaiduoja, bet ir pavargsta greit. Kapiliarų tinklas retas (55%). Lėtųjų skaidulų susitraukimo greitis, jėga, nuovargis lėtas. Kapiliarų tinklas tankus (45%).
Greitosios skaidulos:
a) A tipas – tarpinės, tarpinės, arčiau lėtųjų skaidulų.
b) B tipas – greit pavargstančios, iš vis mažas kapiliarų skaičius.
Santykis dėl treniruočių tarp lėtųjų ir greitųjų skaidulų pasikeist negali, tačiau skaičius – gali, gali transformuotis ir įgauti priešingų savybių.
Kas vyksta kauluose?
Kaulai, kurie pakelia didesnį krūvį, turi daugiau sukaupę kalcio atramos paviršiaus, kur labiausiai veikiama jėga. Kurie gauna didesnį krūvį įgauna geresnį reljefą, nei tie, kurie yra pasyvūs, taip pat fizinio krūvio dalis – antkaulis – fizinis krūvio metu sustorėja, atsiranda daugiau kraujagyslių, pagerėja mityba, padidėja raudonųjų kaulų čiulpų.
Kaulų augimui per didesnio krūvio gali stabdyti kaulų augimą, nes sukaulėja augimo zonos (tam tikros kremzlės). Kaulo augimas yra determinuotas genetiškai apie 95%.
Kas vyksta su jungtimis (sąnariais)?
Dėl adekvačių, didelių krūvių sustorėja sąnariai, kremzlės, pagerėja amortizacinės savybės, sąnarių kapsulė sustandėja daugiau nuo statinių krūvių (mažėja elastingumas skaidulose). Dinaminių – atvirkščiai. Sumažinamas sąnarių paslankumas, sumažinama amplitudė nes sustorėja raiščiai ir raumenų antagonistai, kurie stabdo judesį.
Fizinių ypatybių veikla fiziniuose pratimuose
Žmogaus raumenų jėga priklauso:
*Raumenų skaidulų skaičiaus, dydžio,
*Raumens skersmens, ploto.
Hiperplazija – raumens skaidulų skaičiaus didėjimas.
Hipertrofija – raumens skaidulų masės ir skersmens didėjimas
Raumenims labiau būdinga hipertrofija, tai priklauso:
* Nuo smegenų veiklos, impulsacijos didėjimo, o tai nulems didesnę raumenų jėgą.
* Rekrutacijos fenomeno – vystant tam tikrą jėgą, vis daugiau ir daugiau įsijungia motoneuronų ir didėja raumenų. Iš pradžių didėja jėga, tačiau nuo nuovargio didėja svoris. Dirbant dinaminiu būdu agonista ir sinergista turi darbo, antagonistai – ilsisi. Sporte įjungiama ir pasyvi sistema.
Greitumas, tai:
a) Reakcijos greitis nuo padirginimo iki atsako.
b) Vienkartinio judesio greitis (bokso smūgis). Svarbi CNS
c) Judesių dažnis (kaip dažnai galima atlikti tam tikrą judesį). Svarbus psichinis atsparumas nuovargiui.
Greitumas gali būti; paprastas – tik reaguojantis į signalą, sudėtingas – rinktis iš tam tikrų impulsų.
Dirgikliai gali būti – vizualinis, skausminis, aktyvinis.
Amplitudės lavinimo pratimai:
a) aktyvūs – žmogus pats daro pratimą,
b) pasyvūs – su kineziterapeuto pagalba.
Žmogaus nervų sistema įtakoja hiper ar hipomobilumą. Bei amplitudė priklauso nuo pasyvių struktūrų (raiščių, sąnarių).
Sensomotorinė funkcija
Kalbant apie atskiras fizines ypatybes (pastovumą, greitį, jėgą), jos bus sensomotorinės sistemos, jos apima visas grandis į loginę sistemą.
Pagrindinė sąnarių sistema
Griaučių raumenų sistema sudaro kinetines grandis, kurios sudaro grupes. Judesiai vyksta per kurį tai sąnarį. Osteokinematikos metu svarbus slydimo ir riedėjimo judesiai. Sąnarių funkcija: gali būti judesys kai sąnarys išlieka stabilus, disfunkcija – kai laisvas sąnarys gali net išnirti arba gali tapti visai nejudrus, kuris vadinasi ankilozė. Ankilozė nuo nestabilumo iki visiško išnyrimo. Sąnarys gali duoti patempimą, skausmą.
Hipermobilumas: konstitucinis ir lokalus. Konstitucinis – toks tipas, kai kinetinis faktorius turi didesnę reikšmę per dideles judėjimo amplitudes. Pas moteris kartais hipermobilumas yra normalus reiškinys. Išsiskiria relaksinas, kad atsipalaiduotų raiščiai. Gali atsirasti skausmas kryžmens srityje. Po gimdymo kartais išnyksta, o kartais ne.
Vieningos sąnarių sistemos komponentai
Aktyvūs – raumenys, o pasyvūs – raiščiai, kaulai, sąnarių paviršiai, kapsulė, neigiamas slėgis, sinovialinis skystis. Jie turi užtikrinti stabilumo ir mobilumo pusiausvyrą. prie kai kurių sąnarių kapsulių tvirtinasi raumenys. Peties sąnarys turi rotatorių manžetę, kuri užtikrina stabilumą (dinaminiu metu). stabilizacija pasiekiama sąnarių kompensacija, tačiau per didelė kompresija su amžiumi gali pradėti regeneraciją.
Vieningos sistemos aktyvacijos modelis
Per KT mes galime veikti žmogų. Pats žemiausias lygis refleksinis. Refleksais mes nesiskirtume nuo gyvūnų. Masažas veikia į raumenis, fascijas. Gali nuimti skausmą, pagerinti mikrocirkuliaciją. Mobilizacija veikia esant atpalaiduotiem raumenims. Elektrostimuliacija eina į aktyvius komponentus, pasyvius, bet į kontrolinį (nervų sistema) mažai nueina. Tačiau geras masažas neužtikrina tęstinumo, įgūdžių.
Judesys gali veikti visas sistemas (aktyvius, pasyvius ir nervų sistemos komponentus), ypač nervų sistemos. Pratimai skiriasi nuo automatizmo. Jie turi būti kažkaip suplanuoti, o kasdieninėje veikloje vyksta automatiniai veiksmai.
Modifikuoti judesiai gali nuslopinti skausmą. Antalginė padėtis – ta padėtis, kurioje nejaučiamas skausmas. Tai kompensacija, jei pvz.: stojantis normalia padėtimi jam skauda koją, tai žmogus atras tokią padėtį, kurioje jam neskaudės.
Antropometrija – žmogaus morfofunkcijų rodymų matavimas (ūgis, kūno masė, apimtys), bei įeina – kūno dalių diametro matavimai, riebalų masės, aktyviosios kūno masės.
Ką antropometriniai matavimai duoda?
1. nustatoma tiriamųjų rizika susirgti tam tikromis ligomis, pagal kurį nors rodiklį – riebalinio audinio kiekis. Per mažai riebalinio audinio – širdies ir kraujagyslių, raumenų ligos, per daug riebalinio audinio – nervų, endokrininėm ligom. (o gal atvirkščiai)
2. kontroliuoti morfofunkcijų požymius, kitimus, susijusius su mitybos korekcijos, fiziniu aktyvumu, sergant kitomis ligomis.
3. nustatyti optimalią kūno masę, kiek turi sverti žmogus pagal amžių, lytį.
4. sekti organizmo augimo, brendimo ir senėjimo procesus.
5. teikti žmonėms rekomendacijas kaip jie gali keisti kūno masės komponentus, teikiant mitybą, fizinius pratimus.
Ne visada pati kūno masė gali pasakyti kiek yra riebalų, raumenų.
Yra daug metodų, nustatančių kokia turi būti normali kūno masė.
*Ūgis minus 100, tada parodo kiek turi žmogus sverti. Jei ūgis nuo 155 – 165, tada atimama 100, jei 165 – 175 – 110, ir taip toliau.
*Kūno masės indeksas – KMI=svoris/ūgio2, jei atsakymas mažiau 18 – tai žmogus liesas, ne daug riebalų, rizikosusirgti nutukimu nėra, 18,6 – 24,9 – normali kūno masė, 25 – 29,9 – antsvoris, daugiau 30 – nutukimas, didelė rizika susirgti.
*Juosmens dubens santykis: juosmens apimtis per kūdžiausią vietą/dubens per plačiausią, moterims normalus santykis 0,83, vyrams – 0,95.
Atskiri kūno masės komponentai
Aktyvi kūno masė,
Visa masė,
Riebalų masė.
Raumenys – jų turi būti apie 40%, nuo visos kūno masės. Naujagimiui – 25%, brendiminiam laikotarpį jų padaugėja. Maksimalus raumenų buvimas – tai būna trumpą laiką, apie 30 metus. Tada raumenų pradeda mažėti, kas 10m iki 2%, iki 75m sumažėja iki 20 – 30%.
Sarkopenija – baltymų sintezės lėtėjimas, tai susijęs su amžiumi raumenų audinių mažėjimas.
Raumenų audinių mažėjimui įtakos turi:
Nejudrumas, per mėnesį imobilizuotoj galūnėj sumažėja 20 – 50% raumenų.
Fiziniais pratimais padidinama raumenų masė. Tuo reikia akcentuoti ekscentrinį susitraukimą.
Riebalinis audinys – kiekvieno žmogaus individualus.
Riebalinis audinys:
*struktūriniai – įeina į ląstelės sudėtį, be kurių organizmas negali gyvuoti. Vyrai turi 3%, moterys iki 12%, riebalinio audinio nuo visos bendros kūno masės. (kitaip dar vadinami – esminiai riebalai, būtini). Vidiniai riebalai – nėra struktūriniai, tai aplink organus esantys riebalai. Suaugęs žmogus turi turėti riebalinio audinio nepriklausomai nuo amžiaus: vyrai mažiau nei 5%, moterims – mažiau nei 15% – per mažas, v – 5 – 9%, m – 15 – 19% – mažas, v – 10 – 14%, m – 20 – 24% – optimalus, v – 15 – 19, m – 25 – 29 – priimtinas, v –20 –24, m – 26 – 30 –per didelis, v – daugiau 25, m – daugiau 30 – nutukimas.
*rezerviniai
riebalinis audinys atsiranda:
kai nėra balanso tarp energijos gaminimo ir sunaudojimo, tam tikros ligos, kurios gali įtakoti riebalinio audinio didėjimą.
Norint sumažinti riebalinį audinį reikia: padidinti energijos išeikvojimą, apriboti energijos gavimą. Abu svarbūs, reikia derinti abu.
Norint sudeginti 0,5g riebalino audinio, reikia sudeginti 3500kcal. Per 1h fizinio aktyvumo vidutiniškai sudeginama 300 – 350kcal.
Kaulinis audinys
Kaulai – 16 – 18% nuo visos kūno masės. Kaulai – svarbi kokybinė kaulinė sudėtis.
Su amžiumi keičiasi kaulų sudėtis: mažėja kaulų, vystosi osteoporozė – padidinta galimybė kaulų lūžiams.
Osteopanezė – tik kaulo tankio retėjimo nustatymas.
Kurie pratimai kaulinio sudėties gerinimui geriausi nėra nustatyta.
Kaulo cheminė sudėtis priklauso nuo fizinio aktyvumo, mitybos (kava, alkoholis išplauna kaulus)
Metodai, kuriais galima įvertinti kiekybinę kaulo sudėtį:
1. Riebalinių raukšlių matavimo metodika – Kalipiometrija. Vertinamos 3, 7 ar daugiau riebalinės raukšlės. Skaičiuojamas kūno tankis, kuri syra išreiškiamas g/cm. Neatlikus fizinio krūvio (dieną prieš) paklaida ±3%
2. Pats tiksliausias metodas: svėrimas vandenyje. Hidrometrija. Paklaida ±0,5%. Atliekama labaratorijose.
3. Bioimpedancinis metodas. (1. basas žmogus ant metalo plokštės, 2. pagal kūno varžą nustatomas vandens kiekis, aktyvi kūno masė, riebalinis audinys). Paklaida iki ±4%. (pats netiksliausias). Žmogus turi nevalgęs, negėręs, moteris ne menstruacijų metu, padai sausi.
Odos varža – odos pralaidumas elektrai.
Fizinė ypatybė – gebėjimas atlikti tam tikrą, konkrečią užduotį.
Fizinės ypatybės: jėga, lankstumas, greitumas, vikrumas, ištvermė… Ne visos šios ypatybės yra svarbios sveikatai.
3 fundamentinės kryptys: jėga, ištvermė, lankstumas. Kitas likusios labiau susijusios su sportine praktika. Beveik visos lengvai pasiduodančios.
Ištvermė
Žmogaus organizmo fizinė ypatybė suvokiama kaip sugebėjimas ilgai tęsti tam tikro intensyvumo darbą, priešintis atsirandančiam nuovargiui.
Bendroji ištvermė – tai atsparumas tam tikro pobūdžio darbui (kasdieniniame gyvenime).
Specialioji ištvermė – tam tikros specifinės veiklos ištvermė, susijusi su gebėjimu ilgai tęsti konkretų darbą.
Raumenų stiprinimas yra jėgos ištvermė. Ištvermė daugeliu atveju yra viena iš sveikatos savybių. Ištvermės pobūdžio pratimai gali sukelti:
Griaučių raumenų sistemos pokyčiai:
*Gerėja kraujotaka (didėja kapiliarų tinklas)
*Didėja mioglobino kiekis
*Gerėja O2 pasisavinimas
*Susikaupia daugiau energetinių medžiagų kiekis(ATF, glikogenas)
*Mažėja pagamintos pieno rūgšties kiekis
Širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai:
*Pakyla širdies ir kraujagyslių sistemos darbingumas
*Mažėja ŠSD ir AKS
*Didėja širdies sistolinis ir minutinis kraujo tūris
*Didėja kraujo kiekis, eritrocitų ir hemoglobino kiekis
*Mažėja aterosklerozinių plokštelių kiekis arterijose
Metabolinės sistemos pokyčiai
4 sąlygos, kurias turi tenkinti ištvermės pratimai:
*Turi dalyvauti stambiausios raumenų grupės
*Turi būti vidutinio, didelio ar besikeičiančio intensyvumo ribose
*Darbas turi vykti aerobinėmis sąlygomis
*Pratimai turi būti atliekami ilgai – nuo kelių iki 30 minučių ir ilgiau.
Sistemos , atsakingos už mūsų darbingumą:
*CNS fizinis pastovumas
*Hormoninės sistemos pajėgumas ir pastovumas
*Energetinių medžiagų atsargos
*Kraujotakos ir kvėpavimo sistemos
*Raumenų f-ja
Jėga
Fizinė ypatybė, suprantama kaip sugebėjimas raumenų pastangų dėka nugalėti išorinius pasipriešinimus arba jiems prieštarauti. Jei laviname jėgą, tai kartu laviname ir ištvermę.
Osteoporozė. Kylanti raumenų jėga sumažins osteoporozinį procesą, didina kaulo mineralinį tankį. Dažniausiai lūžta kulnakaulis, šlaunikaulis, stuburo slanksteliai.
Raumens jėgos pratimai formuoja kaulų struktūrą. Jėgos pratimų poveikis:
*Didėja kaulų mineralinis tankis
*Stiprėja raiščiai ir sausgyslės
*Gerinamas sąnarių stabilumas
*Gerėja raumenų regeneracijos procesas, bei raumenų koordinacija
*Reguliuojami medžiagų apykaitos procesai
*Aktyvinami endokrininės sistemos funkciniai rodikliai (AKS, ŠSD, sistolinis širdies tūris)
Raumuo gali susitraukti:
*Izometriškai (įtampa didėja, bet ilgis nekinta, gali sutrikdyti kraujotaką)
*Dinamiškai (gali raumenys ilgėti ir trumpėti)
Lankstumas
Gebėjimas atlikti judesius didele amplitude įvairiuose sąnariuose.
Aktyvus lankstumas – tai tokia judesio amplitudė, kuri pasiekiama savo kūno raumenų pastangomis.
Pasyvus lankstumas – kai atliekamas judesys arba išlaikoma tam tikra kūno padėtis veikiant išorinėms jėgoms.
Lankstumą lemiantys veiksniai:
*Sąnario struktūros
*Raumeniniai audiniai, sausgyslių, raiščių elastingumas
*Oda
*Nervų raumenų reguliacija
*Amžius
*Lytis
*Genetiniai faktoriai
Lankstumą didinančių faktorių poveikis:
*Gerina sąnarių bei raumenų paslankumą
*Didina raumenų, raiščių ir sausgyslių elastingumą – apsaugant nuo traumų, mėšlungio, skausmo ir pirmalaikio senėjimo
*Gerina raumenų kraujotaką
*Atpalaiduoja raumenis
*Mažina skausmą po treniruočių
*Gerina laikyseną ir raumenų veiklos koordinaciją
Atliekant tempimo pratimus reikia laikytis apsaugos priemonių: lėtumo, vengti staigių judesių, pernelyg didelio tempimo.
« Senesni įrašai
Naujesni įrašai »
