You are currently browsing the Reumatologija category
Simptomai: *pažeisto sąnario deformacija; *nestabilumas; *sąnarį fiksuojančių raumenų silpnumas; *ribota f-ja; *maža judesių amplitudė; *skausmas.
Dažniausiai osteoartrito pažeidžiami sąnariai: *DIP (Heberdeno mazgeliai); *PIP (Bušaro mazgeliai); *kelių (gonartrozė – skausmas vidinėje kelio pusėje); *klubų sąnariai (koksartrozė – skausmas klubo viduje, skauda rectus femoris, gluteus medius ir maximus).
Gydymas: *konservatyvus (vaistai); *sąnarių apkrovos mažinimas; *reabilitacija (KT, FT, psichologinė pagalba).
KT tikslai: *mažinti skausmą (atpalaiduojant raumenis ir kontroliuojant laikyseną); *gerinti pažeistų sąnarių kraujotaką; *stiprinti pažeistus sąnarius fiksuojančius raumenis ir raiščius; *padėti ligoniui išlaikyti f-nį aktyvumą ir darbingumą.
Osteoartritui būdinga, kad pažeistų sąnarių skausmas gali būti sukeliamas tiek aktyvaus, tiek pasyvaus judesio metu. Taip pat atliekant judesį gali būti jaučiama krepitacija, ypatingai kelio sąnariuose, dažnai stebima kelio sąnarius fiksuojančių raumenų atrofija, raumenų įtempimas. Taip pat mažėja judesių amplitudė. Sumažėja atitraukimas, pritraukimas, išorinė rotacija – koksartrozės atveju. Gonartrozės atveju mažėja kelio sąnarių tiesimas.
Rekomenduojami pratimai: izometriniai; dinaminiai, atsipalaidavimo, aerobiniai (plaukimas, ėjimas vandenyje, vaikščiojimas, važiavimas dviračiu nedideliu pasipriešinimu) pratimai.
Esant gonartrozei rekomenduojami pratimai stiprinantys keturgalvį šlaunies raumenį, koksartrozei – šlaunies tiesėjus ir atitraukėjus.
KT programos intensyvumas turi būti didinamas palaipsniui, nes per greitai perėjus prie intensyvesnės programos gali sustiprėti ligos simptomai. Vengti didelio sąnarių apkrovimo, ilgalaikio klūpėjimo, stovėjimo.
Metodai svorio apkrovos mažinimui: naudoti lazdą ar vaikštynę; protingas poilsis, bet neužsitęsusi mobilizacija; svorio mažinimas; įtvarai, ortopedinė avalynė.
Rekomenduojama: šalčio ir šilumos aplikacijos (ūminio proceso metu skiriamas šaltis, lėtiniui – šiluma. Smulkiesiems sąnariams taikomos paviršinės šiluminės procedūros (parafinas…), stambiesiems – giluminės (ultragarsas…).
Apžiūrimas ligonio stuburas kaip visuma, o jau po to segmentais. Žiūrimi linkiai, simetriškumas, paravertebraliniai raumenys, ar nėra spazmų, stuburo paslankumas.
Vertinimas: *stuburo paslankumas vertinamas inkliniometru (galima matuoti ir centimetrine juostele); *Šobero testas (juosmeninės stuburo srities paslankumas – nuo klubakaulio keterų išvedama link stuburo linija, pažymima, ir tada 10cm į viršų. Tada reikia lenktis ir vėl matuojama ir jei atstumas padidėja 5 cm – normalus paslankumas, o jei <4cm – paslankumas sumažėjęs; *C7-S1 – 10cm norma; *krūtinės ląstos ekskursija; *gali būti matuojamas ūgis.
Diagnostika: *apatinės stuburo dalies skausmas (ilgiau nei 3 mėnesius); *riboti apatinės stuburo dalies judesiai; *stuburo krūtininės dalies skausmai; *riboti krūtinės ląstos judesiai kvėpuojant; *riboti kaklinės stuburo dalies judesiai.
AS būdingas sakroileitas. Tiksliai diagnozei nustatyti reikia 4 teigiamų klinikinių arba teigiamo rentgenologinio vaizdo ir nors 1 klinikinio kriterijaus. AS metu sinovitas apima kryžmens-dubens sąnarį, tarpslankstelinius, tarpšonkaulinius sąnarius, išilginius stuburo raiščius ir skersines krūtinės slankstelių ataugas. Visa tai sąlygoja paslankumo sumažėjimą.
KT tikslai: 1.stiprinti nugaros ir pečių raumenis; 2.gerinti pečių ir klubų sąnarių paslankumą; 3.gerinti pažeistų segmentų paslankumą; 4.stiprinti diafragminį ir krūtininį kvėpavimą; 5.ištempti sutrumpėjusius raumenis.
Rekomenduojami pratimai ištempiantys krūtinės ląstos raumenis, stiprinantys nugaros raumenis tiesėjus, judesių amplitudę didinantys pratimai, gilaus kvėpavimo pratimai, atsipalaidavimo pratimai, laikysenos koregavimas. Turėtų būti taikomi ir aerobiniai pratimai (ėjimas slenkančiu takeliu, važiavimas dviračiu ir pan.). Pradinei ligos stadijai tinka plaukimas (temperatūra 27-300C).
Siekiant užkirsti kelią ligos progresavimui bei šiai ligai būdingą laikysenos atsiradimą, rekomenduojama vengti ilgos statinės būklės, nekilnoti sunkių svorių, mankštintis sitemingai kasdien ir kontroliuojant savo laikyseną.
Nerekomenduojama: bėgioti, šokinėti, daryti staigius spyruokliuojančius judesius. Saugant stuburą nuo kifozės turi gulėti ant kieto pagrindo ir be pagalvės. Jei liga toli pažengus naudojamos specialios pagalvės palaikančios kaklo ekstenzijos padėtį.
Anksčiausiai objektyvūs pokyčiai atsiranda PIP ir MCP sąnariuose. Atsiranda simetrinis tinimas. Palaipsniui PIP sąnariai sustorėja dėl sinovijos ir minkštųjų audinių proliferacija. Sąnariai darosi šeivos formos ir verpsto formos. Susilpnėja plaštakos raumenų jėga, palaipsniui pradeda atrofuotis plaštakos nugariniai tarpkauliniai raumenys. Vėliau pradeda deformuotis MCP sąnariai ir vystosi 2 procesais: 1.proksimaliniai pirštakauliai krypsta į ulnarinę pusę ir vystosi ulnarinė deviacija; 2.proksimalinių pirštakaulių galvutės panyra po delnakaulių galvutėmis į volarinę pusę (delno pusę) – MCP vakarinė subliuksacija.
Vėliau atsiranda pirštų deformacija vertikalioje plokštumoje: 1.gulbės kaklo deformacija (fiksuota fleksija MCP sąnariuose, hiperekstenzija PIP sąnariuose ir fleksija DIP sąnariuose. Pažeidžia 2-5 pirštus); 2.sagos kilpos deformacija (fleksija PIP sąnariuose, hiperekstenzija DIP sąnariuose). Šių deformacijų korekcijai taikomi žiediniai įtvarai, kurie dedami ant PIP sąnario. Būna dar spragsinčio piršto simptomas, kuris dažniausiai atsiranda dėl pirštų lenkiamųjų raumenų sausgyslių pažeidimo (dėl mazgelių užaugančių ant sausgyslių). Ligonis sulenkęs kumštį ir jį atlenkiant vienas pirštas neišsitiesia, atitiesti gali tik su kitos rankos pagalba ir atlenkiant girdimas spragtelėjimas.
Ligai plintant pažeidžiami ir riešo sąnariai. Sąnarių tinimas palaipsniui pereina į judesių apribojimą, anksčiausiai pakinta riešo tiesimas, plaštakos dislokacija į delno pusę. Ties riešo sąnariais dėl panirimo atsiranda tarsi laiptelis. Sąnarys tampa nestabilus ir labai dažnai sąnario pažeidimas pereina į ankilozę (visišką sąnario nejudrumą).
Pratimų tipai reumatoidinei plaštakai: 1.nugaros tarpkaulinių raumenų tempimas; 2.aktyvūs judesio amplitudę didinantys pratimai riešui, nykščiui ir pirštams; 3.pratimai su lengvu pasipriešinimu silpniems pirštų tiesėjams.
Kontraindikuotini pratimai: kamuoliuko ar kempinės spaudimas, nes jie įtraukia pirštų lenkėjus ir sliekinius raumenis, jau ir taip dominuojančiai plaštakų jėgai sergant RA.
RA aktyvumo laipsniai: I.sąnariai nežymiai patinę, mažai skausmingi, rytinis sustingimas iki 1h, ENG < 30mm/h. II.ryškūs artrito simptomai, rytinis sustingimas kelios valandos, ENG 30-40mm/h. III.nuolatinis sąnarių skausmas, rytinis sąnarių sustingimas iki pietų, ENG 50-60mm/h. KLINIKINĖ REMISIJA (į stacionarą niekas neguldo) – sąnariai nėra skausmingi, nesutinę, nėra bendro silpnumo, karščiavimo, rytinis sąnarių sustingimas gali būti mažesnis netgi už 15 min. ENG normalus (vyrų 2-10mm/h; moterų 2-15mm/h).
Pagrindiniai KT tikslai: *skausmo mažinimas; *raumenų įtampos šalinimas; *sąnarių deformacijos prevencija; *pažeistų sąnarių judesio amplitudės išlaikymas ir gerinimas; *pažeistus sąnarius fiksuojančių raumenų jėgos išlaikymas ir didinimas; *bendros organizmo f-nės būklės gerinimas.
Pratimų tipai sergant RA: *pasyvūs pratimai (palaiko judesio amplitudę); *pusiau aktyvūs ir aktyvūs judesio amplitudę didinantys pratimai (dėl pasikartojančio raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo šie pratimai didina sąnario judrumą, raumenų jėgą ir ištvermę, gerina kraujotaką bei stiprina kremzles); *izometriniai pratimai (padidina raumenų tonusą ir taip padidina raumenų jėgą ir ištvermę); *dinaminiai su pasipriešinimu (įtraukus šiuos pratimus pacientą reikia perspėti kad nebūtų žalojami šie sąnariai); *tempimo pratimai; *atsipalaidavimo pratimai; *sąnarių mobilizacija (dažniausiai naudojama ūmioje stadijoje.Jei sąnariai yra deformuoti ar skausmingi, jei yra sąnario subliuksacija, mobilizacijos netaikomos).
RA stadijos:
Ūmi stadija. Pagrindiniai tikslai: skausmo ir raumenų įtampos mažinimas, judesių amplitudės išlaikymas, neleisti kad išsivystytų kontraktūros. Jeigu uždegimas paūmėja daugelyje sąnarių, skiriamas minimalios trukmės lovos režimas, tačiau bet kokiu atveju yra būtinas izometrinių pratimų taikymas raumenims apie pažeistus sąnarius. Rekomenduojami 3-4 tempimai išlaikant įtempimą 6s, 2s atpalaidavimas. Taip pat siekiant išvengti sąnarių deformacijos, sausgyslių bei sąnarių kontraktūrų, per dieną du kartus atlikti pasyvius judesius ir nuolat keisti galūnių padėtį. Jei yra 1 ar 2 sąnarių ūmus uždegimas, jiems ramybė gali būti suteikiama įtvarais neribojant kitų sąnarių judesių ir kasdieninės veiklos. Rekomenduojama kas 2h gulėti ant pilvo, kad išvengti klubų ir kelių sąnarių fleksinių kontraktūrų. Skausmo, tinimo bei uždegimo mažinimui 2-3k/d maždaug po 10-15min ant pažeistų sąnarių gali būti dedami ledo maišeliai, prieš tai darant reikia įvertinti ligonio jautrumą ledui. Gali būti taikomi atsipalaidavimo pratimai, kad sumažėtų apsauginis raumenų įtempimas. Ūmiu periodu netaikomi tempimo pratimai ir raumenų stiprinimo pratimai, III-IV laipsnio mobilizacijos.
Poūmė stadija. Sumažėjus uždegimo aktyvumui ir aprimus sąnarių skausmams gali būti atliekami aktyvūs ir pusiau aktyvūs pratimai visomis kryptimis. Pradinės padėtys yra parenkamos taip kad būtų kuo mažiau apkraunami pažeisti sąnariai. Atliekami judesiai neturi sukelti stipraus skausmo. Šioje stadijoje KT salėje galima derinti su KT vandenyje (vandens temperatūra 29-330 C).
Lėtinė stadija. Taikomos priemonės išlaikyti normalią ar atstatyti judesių amplitudę ir sustiprinti raumenis apie pažeistą sąnarį. Taikomi pratimai su pasipriešinimu, palaipsniui didinamas apkrovimas sąnariams, tačiau atliekant judesius neturi būti jaučiamas skausmas. Jei skausmas po KT procedūros sustiprėja ir jaučiamas >1h, jei intensyvus ir kitą dieną ir yra stebimas pažeistų sąnarių patinimas, tai yra akivaizdu kad KT programa per daug intensyvi ir kitą dieną reikia ją modifikuoti (keisti intensyvumą, trukmę, kartojimų skaičius, parenkami kitokie pratimai). Didelis dėmesys turi būti skiriamas izometriniams pratimams nes jie efektyviai sustiprina raumenis, paruošia juos dinaminei veiklai, nedidindami apkrovimo sąnariuose. Pratimai su pasipriešinimu netaikomi sąnariams jei jie yra patinę ar yra ryškios deformacijos ar stipriai ribota judesio amplitudė.
Pacientą reikia informuoti, kad sergant RA yra labai svarbu KT suderinti su poilsiu, kas leidžia išlaikyti fizinį pajėgumą nedidinant skausmo ir nuovargio.
Poilsis: gydomasis (ne per ilgai užsitęsęs poilsis, sumažina skausmą, uždegimą, sustiprina vaistų poveikį, gali pristabdyti kremzlės destrukciją); žalingas (psichologiniai padariniai, depresija, nerimas, priklausomybės nuo kitų vystymasis, raumenų atrofija, giliųjų venų trombozė, padidėjusi rizika kontraktūrų formavimuisi).
Rekomendacijos poilsiui: 8-10 miego valandos naktį ir 0,5-1 valanda miego dieną.
Rekomendacijos KT: *jei atliekant daugelį pratimo judesių skauda, pratimą reikia keisti; *visi pratimai turi būti atliekami lėtai, siekiant išgauti kuo tikslesnį judesį; *negali būti spyruokliuojančių judesių; *pacientas turi išmokti pratimus atlikti ritmiškai, kontroliuojant judesių amplitudę; *sunkumas, serijų skaičius, dažnumas keičiamas individualiai pagal kiekvieno paciento poreikius; *svarbu vengti judesių, kurie sukelia stiprią sąnarinių paviršių trintį (bėgiojimas, sunkumų nešiojimas); *vengti stovimo darbo; *vengti kilnoti, nešioti sunkius daiktus (ypatingai jei yra pažeisti riešo sąnariai, bet jei yra būtinybė, tai reikia fiksuoti riešo sąnarius įtvaru ar elastiniu bintu, kad jie būtų nukrauti); *stebėti laikyseną.
KT tiesiogiai neveikia patologinio proceso, bet gali padėti išsaugoti, sustabdyti bei koreguoti sąnarių pažeidimus.
Žmonių, sergančių judėjimo organų sistemos ligomis, įvertinimas:
Apklausa: SKAUSMAS (lokalizacija, intensyvumas, eiga). Sergant judėjimo organų sistemos ligomis yra būdingi, kaulų, raumenų, sąnarių skausmai. Kaulų skausmams būdinga: skausmas lokalizuotas, mažai iradijuojantis, skausmas stiprėja nuo spaudimo į skaudamą vietą ir intensyvėja. Raumenų skausmai lokalizuojasi tam tikro raumens ar raumenų grupės vietoje ir sustiprėja spaudžiant ar įtempiant arba judinant pažeistus raumenis. Raumenų skausmas apibūdinamas kaip spazminis arba trūkčiojantis skausmas. Sąnarių skausmams yra būdingas įvairus intensyvumas. Skausmas sustiprėja judinant sąnarį, lokalizuojasi sąnario srityje. Sąnarių skausmai yra būdingi sergant osteoartroze, reumatoidiniu artritu. Jei yra gilus skausmas ir negalima nusakyti tikslios vietos – tai yra sąnarių skausmas, priešingu atveju – gali būti minkštųjų audinių skausmas. Skausmo intensyvumą sunku nustatyti dėl skirtingo pacientų skausmo slenksčio. Skausmo eiga įskaitant jo pradžią (staigi ar užmaskuota) (RA atveju skausmo pradžia yra užmaskuota). Sergant tokiomis ligomis kaip pvz. podagra, skausmas gali būti staigus. Skausmo pradžią, trukmę ir progresavimą taip pat svarbu nustatyti diagnostikoje. RYTINIS SĄNARIŲ SUSTINGIMAS. Reikia išsiaiškinti jo trukmę, ar jis nejaučiamas dieną, ar ilgiau pailsėjus. Rytinis sąnarių sustingimas trunkantis ilgiau nei valandą yra būdingas RA, o sustingimas atsirandantis po trumpų neveiklos periodų ir trunkantis ne daugiau nei valandą būdingas osteoartrozei. KARŠČIAVIMAS. GRETUTINĖS LIGOS (širdies ligos, į ką reikėtų atsižvelgti dozuojant fizinį krūvį.
Apžiūra ir apčiuopa: dažniausiai atliekama vienu metu. Dėmesys turi būti atkreipiamas į sąnario pakitimus (sutinimas, sąnarių odos būklė, ar nėra paraudusi, bei sąnario šiltumas, sąnario forma, ar nėra deformacijų, kurios gali sąlygoti sąnarių subliuksaciją, kontraktūras), raumenų tonuso pokyčius, nes dėl patologijos raumenys gali būti įsitempę, skausmingi, taip pat gali būti stebima raumenų atrofija, toliau žiūrima ar nėra mazginių darinių (poodiniai mazgeliai susidarę iš jungiamojo ir uždegiminio audinio ląstelių). RA atveju jie gali būti stebimi ties alkūnių tiesiamaisiais paviršiais ir smulkiųjų plaštakos sąnarių srityse.
Detališkesnis testavimas: dinamometrija; goniometrija (aktyvi ir pasyvi judesių amplitudė), raumenų jėgos vertinimas, Keitelio indeksas, stuburo paslankumo vertinimas.
