kineziterapija.info

Kineziterapija esant širdies nepakankamumui

§ Lapkritis 9th, 2008 § Filed under Širdies ir kraujagyslių, Vidaus ligos § Pakomentuok

Skiriamų fizinių procedūrų intensyvumas priklauso nuo fizinio treniravimo rizikos. Fizinės veiklos ribojimas priklauso nuo širdies ir kraujagyslių sistemos būklės, kraujotakos prisitaikymo prie krūvio galimybių, komplikacijų rizikos, buvusio fizinio treniruotumo, kitų ligų, amžiaus.

Mažos rizikos ligoniams treniruoti skiriamas vidutinis fizinių procedūrų intensyvumas, pasiekiant tikslinį saugų ŠSD, atitinkantį 60 – 80% ŠSD rezervo, treniruojant 50 – 70 % ribinio krūvio dydžio, nustatyto VEM metu. Tai I NYHA funkcinės klasės ligoniai, kuriems liga nemažina fizinio pajėgumo. IF > 50 %, angininiai skausmai gali pasireikšti tik labai intensyvaus fizinio krūvio metu, nėra ar pavienės skilvelinės ekstrasistolės. Šiems ligoniams skiriama treniruojamoji (daugiau kaip 4,3 MET) fizinės reabilitacijos procedūrų programa, o krūvio sukeltos įtampos dydį ligonis vertina kaip vidutinį – 14 gradacija. (Borgo skalė).

Vidutinės rizikos ligoniams treniruoti skiriamas fizinių pratimų vidutinis intensyvumas, pasiekiamas tikslinis saugus ŠSD, atitinkantis 50 – 70 % ŠSD rezervo, treniruojama 40 – 60 % ribinio krūvio dydžio, nustatyto VEM metu. Tai II NYHA funkcinės klasės ligoniai, kurie dėl ligos privalo šiek tiek riboti fizinį aktyvumą. IF – 40 – 50 %, angininiai skausmai gali atsirasti intensyvesnio fizinio krūvio metu, nustatomi reti širdies ritmo sutrikimai. Šiems ligoniams skiriama tausojamoji – treniruojamoji kineziterapijos procedūrų programa, o sukeltos įtampos dydį, remiantis Borgo skale, ligonis vertina kaip vidutiniškai mažą – 13 gradacija.

Didelės rizikos ligoniams treniruoti skiriamas mažas fizinių pratimų intensyvumas, pasiekiamas tikslinis saugus ŠSD, atitinkantis 40 – 60 % ŠSD rezervo, aktyvinant 40 – 50 % ribinio krūvio dydžio, nustatyto VEM metu. Jei VEM dėl kontraindikacijų nebuvo atlikta, kineziterapijos procedūrų metu ŠSD neturi būti didesnis kaip 10–20 % pradinio ŠSD. Tai III – IV NYHA funkcinės klasės ligoniai. Esant III NYHA funkcinei klasei, ligoniai privalo labai sumažinti fizinį aktyvumą. Yra ilgalaikio lėtinio širdies nepakankamumo požymiai (IF < 40 %), angininiai skausmai prasideda įprastinio buitinio fizinio krūvio metu, nustatomi grėsmingi ritmo sutrikimai. Šiems ligoniams skiriama tausojamoji (iki 2 MET) kineziterapijos procedūrų programa, kurios krūvį, remiantis Borgo skale, ligonis vertina kaip lengvą– 11–12 gradacijos.

Esant IV NYHA funkcinei klasei, ligoniai nepajėgūs atlikti jokios fizinės veiklos. Jie jau ramybės metu gali jausti širdies nepakankamumo požymius, o mažiausias fizinis krūvis sukelia arba sustiprina nuovargį, širdies plakimą, dusulį, angininius skausmus. Jų fizinis aktyvumas labai ribojamas, rekomenduojama mažo intensyvumo individuali mankšta.

Ligonių turinčių mažą treniravimo riziką kineziterapijos programos principai:

* Treniravimo dažnis sporto salėje 5k/sav. Treniruotė sudaryta iš pramankštos, velotreniravimo, dinaminių jėgos pratimų, atsipalaidavimo, statinių ir dinaminių kvėpavimo pratimų. Naudojami 1,5 – 2kg svarmenys Pratimai atliekami serijomis po 10 kartojimų.

*Skiriamas dozuotas ėjimas: nuotolis 4–6 km; ėjimo greitis 90 – 100 žingsniai/min.

Ligoniams, turintiems vidutinę treniravimo riziką rekomenduojama treniruotis 5k/sav. Treniruotė sudaryta iš pramankštos, velotreniravimo, dinaminių jėgos pratimų, atsipalaidavimo, statinių ir dinaminių kvėpavimo pratimų. Naudojami l kg svarmenys. Pratimai kartojami serijomis po 10 kartojimų. Skiriamas dozuotas ėjimas: nuotolis 2–4 km; ėjimo greitis 80 – 90 žingsniai/min.

Ligoniams, turintiems didelę treniravimo riziką rekomenduojamas aktyvinimas palatoje arba sporto salėje (5k/sav. – salėje, kasdien – ne sporto salėje). Aktyvinimas pradedamas nuo mažo intensyvumo individualių pratybų (statiniai kvėpavimo pratimai, kvėpavimo pratimai, tariant garsą; lengvi dinaminiai ir dinaminiai kvėpavimo pratimai, vaikščiojimas). Būklei gerėjant, pradedama atlikti mažo intensyvumo pratimų programa, jungianti nurodytus pratimus ir dinaminius jėgos pratimus su svarmenimis. Skiriamas dozuotas ėjimas.

Širdies kraujagyslių krūvio dydžio suvokimo Borgo skalė:

Sergančių reumatu kineziterapija

§ Lapkritis 9th, 2008 § Filed under Širdies ir kraujagyslių, Vidaus ligos § Pakomentuok

(įgyta yda)

Rengiant kineziterapijos programą reikia įvertinti:

1. Reumato aktyvumą

Aktyvioje reumato fazėje skiriamas tausojantis rėžimas. Esant lovos režimui pradinė padėtis gulint arba pusiau gulint. Skiriami pratimai smulkioms raumenų grupėms, statiniai kvėpavimo, atsipalaidavimo pratimai. Pratimų atlikimo tempas lėtas. Pratybų trukmė 8 – 10min. Gerėjant ligonio funkcinei būklei skiriami pratimai visoms raumenų grupėms palaipsniui didinant pratimų intensyvumą.

Poūmioje reumato fazėje kineziterapijos formos gali būti įvairios. Pratimai parenkami atsižvelgiant į ligonio amžių bei organizmo toleranciją fiziniam krūviui.

2. Regurgitacijos laipsnį.

Esant 1° – galima skirti tausojantį – treniruojantį režimą

3. Jei pažeidžiamas DKAR tai pratimus reikia atlikti iš pradinės padėties gulint. Jeigu pažeidimas plaučiuose didesnis dėmesys skiriamas kvėpavimo pratimams.

4. Esant bet kuriai ydos pirmai, antrai funkcinei klasei, pagal NYHA, tolerancija fiziniam krūviui yra gera.

Sergančių hipertonine liga kineziterapija

§ Lapkritis 9th, 2008 § Filed under Širdies ir kraujagyslių, Vidaus ligos § Pakomentuok

Skiriant fizinį krūvį reikia laikytis šių pagrindinių principų:

1. fiziniai pratimai, jų intensyvumas ir trukmė turi būti adekvatūs širdies ir kraujagyslių sistemos funkcinei būklei;

2. neskiriami pratimai, reikalaujantys maksimalaus raumenų įtempimo; (izometriniai jėgos)

3. pirmenybę teikti paprastiems, prieinamiems pratimams, kurių intensyvumą, trukmę galima kontroliuoti (ėjimas, bėgimas);

4. skiriama daugiau atsipalaidavimo, kvėpavimo pratimų.

Sistolinis spaudimas gali nukristi, tuo bus pasiekiamas rezultatas

Sergančių širdies raumens infarktu kineziterapija

§ Lapkritis 9th, 2008 § Filed under Širdies ir kraujagyslių, Vidaus ligos § Pakomentuok

Širdies raumens infarkto eiga reabilitacijos požiūriu skirstoma į 3 fazes:

1) ūminė – iki 28 dienų;

2) sveikimo – nuo 4 iki 8 savaičių; besibaigianti, kai ligonio būklė tampa tokia pat, kokia buvo iki susergant;

3) palaikomoji.

Kineziterapija pradedama jau nuo pirmųjų dienų. Ankstyvas sergančių miokardo infarktu aktyvinimas mažina jų nervinę įtampą, tromboembolijos, hipostazinės pneumonijos ir žarnyno atonijos pavojų, širdies ir kraujagyslių jautrumą ortostatiniam poveikiui, gerina periferinę ir vainikinę kraujotaką.

Ūminės fazės metu ligonį mokoma atpalaiduoti raumenis, diafragminio kvėpavimo. Pratimus kojų, rankų smulkiems raumenims ligonis turi atlikti ne mažiau nei 5k/d. Jei nėra skausmų, ritmo sutrikimų, pirmosiomis ligos dienomis ligonis sodinamas. Trečią parą ligoniai statomi, tikrinamos ortostatinės reakcijos. 4 – 7 parą ligoniai pradeda vaikščioti iki 100 – 150 m, lipti laiptais vieną laipto maršą. 7 – 12 parą galima nueiti iki 300m., užlipti 2 laiptų maršus.

Aktyvinant pamažu didinamas krūvis ir nuolat tikrinama funkcinė būklė. Pereiti nuo vieno krūvio prie kito galima tik tada, kai ligonis gerai toleruoja ankstesnįjį. Išanalizuojama ligonio savijauta (krūvis turi nesukelti skausmo, dusulio, silpnumo, galvos svaigimo, turi nesutrikti orientacija), išvaizda (krūvio metu turi neatsirasti cianozės ar blyškumo, ligonio turi neišpilti šaltas prakaitas), pulsas, kraujospūdis ir elektrokardiogramos poslinkiai.

Širdies susitraukimų dažnis gali padidėti iki 20% palyginti su pradine būkle; kraujo spaudimas – 20 mmHg stulpelio. Neadekvati tachikardija, sumažėjęs sistolinis kraujo spaudimas, pulsas rodo blogą toleranciją fiziniam krūviui. Po pratimų pulsas ir kraujospūdis turi sunormalėti per 5 min.

Krūvio metu arba pirmąją minutę po jo elektrokardiogramoje gali suplokštėti arba truputį padidėti T dantelis (± l mm), šiek tiek pasislinkti ST segmentas (± 0,5 mm), atsirasti pavienės ekstrasistolės).

Fizinio krūvio kontraindikacijos sergant miokardo infarktu:

– skausmai ir ritmo sutrikimas, kuris didėja nuo fizinio krūvio;

– II° – III° atrioventrikulinė blokada;

– ryški aortos stenozė;

– nekontroliuojama hipertenzija ir širdies nepakankamumas.

Fiziškai aktyvinant ligonį stacionare siekiama, kad jis galėtų pats apsitarnauti, lengvai nueitų 200 – 300 metrų, vieną aukštą užliptų laiptais be nepageidaujamų požymių.

Baigiantis stacionariniam laikotarpiui kiekvienam ligoniui reikia nustatyti individualų slenkstinį krūvį. 20 – 30 % mažesnis už slenkstinį krūvis treniruoja organizmą ir nepavojingas sveikstančiam ligoniui. Sveikimo laikotarpiu ligoniui skiriamas tausojamas – treniruojamasis judėjimo režimas. Palaipsniui didinamas krūvis širdies ir kraujagyslių sistemai. Kineziterapijos procedūros trukmė 25 – 35 min. Pratimai atliekami lėtu ar vidutiniu tempu 2 – 3 kartus/dienoje skiriamas dozuotas ėjimas. Einama lėtu tempu. Ligonis lygia vietove turi nueiti l – 3 km. Vėliau KT procedūros trukmė pratęsiama iki 45 min., o dozuotas ėjimas – iki 3 – 5 km raižyta vietove. Palaikomosios fazės metu atliekami jau sudėtingesni pratimai. Naudinga lėtas bėgimas, pratimai su įrankiais ir su l – 2 kg svarsčiais. Mankštos trukmė 45 – 60 min.

Fizinio krūvio pasirinkimas skirtinguose reabilitacijos etapuose.

Sergančių krūtinės angina kineziterapija

§ Lapkritis 9th, 2008 § Filed under Širdies ir kraujagyslių, Vidaus ligos § 2 komentarai

Kineziterapija indikuotina tuomet, kai esti ramybės būsena tarp stenokardijos priepuolių, nėra ūmių išeminių miokardo požymių (EKG duomenys).

Kineziterapijos metodika nustatoma individualiai. Atsižvelgiama į ligos formą, pobūdį, koronarų nepakankamumo laipsnį, taip pat į gretimas ligas. Parenkant pradines padėtis atsižvelgiama į ligonio funkcinę būklę. Pirmosiomis dienomis pratimai atliekami sėdint ir gulint.

Kada skirti kineziterapija priklauso nuo šių stenokardijos priepuolių sunkumo ir dažnumo. Esant retiems ir silpniems priepuoliams, kineziterapiją galima atlikti jau kitą dieną (laikotarpiu kai nėra priepuolių). Fizinis krūvis turi būti didinamas ir mažinamas labai palengva, fiziniai pratimai turi būti kaitaliojami su kvėpavimo pratimais (1:1). Iš pradžių pratimai skiriami tik distalinėms rankų ir kojų dalims. Jei ligonio būklė patenkinama, tai bendrą krūvį reikia pamažu didinti, t.y. atlikti pratimus stambioms raumenų grupėms lavinti. Gali būti keičiamos pradinės padėtys. Kvėpavimo pratimus reikia taikyti rečiau (1:3). Jėgos pratimai kontraindikuotini. Pratimų tempas didinamas pamažu (įtraukiami kamuolio – mėtymo pratimai. Iš pradžių jie atliekami stovint vietoje, paskui judant.) Po vidutinio sunkumo priepuolių, nejaučiant skausmo ir neesant elektrokardiogramoje pokyčių, kineziterapija skiriama po 4 – 6 dienų. Po sunkaus priepuolio, atsižvelgiant į ligonio būklę, kineziterapija skiriama po 6 – 8 dienų.

Ypatingą dėmesį reikia skirti tiems ligoniams, kuriuos, atliekant fizinius pratimus arba po jų, ištinka stenokardijos priepuoliai. Pratimai turi būti paprasti, nereikalaujantys didelės įtampos. Kineziterapijos kurso pradžioje pradinė padėtis yra gulint ir sėdint. Pabaigoje – sėdint ir stovint. Jeigu atliekant pratimus, pradeda skaudėti širdies arba krūtinkaulio srityje, reikia sumažinti krūvį arba nutraukti pratybas.

Reabilitacijos rėžimai sergantiems krūtinės angina

Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis kineziterapija

§ Lapkritis 9th, 2008 § Filed under Širdies ir kraujagyslių, Vidaus ligos § Pakomentuok

Kineziterapijos priemonių programa – tai atitinkamas fizinio krūvio taikymas norint gerinti ligonio širdies kraujagyslių, bei kvėpavimo sistemos funkcinį pajėgumą. Skiriant kineziterapiją svarbų įvertinti:

1. Toleranciją fiziniam krūviui. Širdies pajėgumas susijęs su širdies kraujotakos sistemos adekvatumu aprūpinti organizmą deguonimi fizinio krūvio metu. Fizinis pajėgumas priklauso nuo *hemodinamikos (minutinis širdies tūris), *metabolinių veiksnių (organizmo aprūpinimo deguonimi), *periferinės kraujotakos veiksnių. Fiziniam pajėgumui turi reikšmės lytis, svoris, amžius ir t.t.

Vertinimas: veloergometras. Pikinis deguonies suvartojimas yra tiksliausias fizinio pajėgumo vertinimo rodiklis. Sergantiems išemine širdies liga, atsiradus išeminės širdies nepakankamumo požymių – aritmijoms, širdies nepakankamumas mažėja.

2. Širdies anatominius ir struktūrinius pakitimus. Širdies anatominiai ir struktūriniai pakitimai ypač svarbūs sergant širdies yda. Ji paprastai susiformuoja dėl reumatinių susirgimų, tuomet pažeidžiamas miokardas, perikardas, ne tik endokardas. Vožtuvų stenozė kompensuojama padidėjusiu spaudimu per susiaurėjusią angą. Šitaip kurį laiką išlieka pakankama kraujotaka. Vožtuvų nesandarumas kompensuojamas tam tikrų širdies darbo, išmetamo kraujo tūrio, nepakankamumu. Aortos angos stenozę kompensuoja padidėjęs kraujo spaudimas kairiame skilvelyje. Kairys skilvelis hipertrofuoja ir sugeba ilgai kompensuoti aortos stenozę, o vėliau išsiplečia. Dviburės angos stenozės atveju tokia gera kompensacija nėra galima. Anksti pasireiškia plaučių venų ir dešinio skilvelio perkrovimo požymiai. Fizinio krūvio metu, kai padidėja organizmo poreikis deguonies, greitai stiprėja dusulys. Aortos mitralinių vožtuvų nesandarumas didina kairio skilvelio nesandarumą dėl grįžtamosios kraujo srovės ir jis koreguoja su nesandarumo lygiu, esant mitralinių vožtuvų nesandarumu. Kairys prieširdis bei plaučių venos perkraunamos, dėl padidėjusio spaudimo ir tūrio. Tas perkrovimas yra daug mažesnis negu esant mitraliniai stenozei, tačiau jo požymiai pasireiškia anksti. Ligonis su aortos vožtuvų nesandarumu išlieka ilgai darbingi.

3. Vainikinės kraujotakos nepakankamumą. Vertinant vainikinės kraujotakos nepakankamumą atsižvelgiame į:

1) Simptomų ryškumą – krūtinės anginos I, II, III, IV klases.

2) EKG išeminius požymius.

3) Vainikinės kraujotakos arterijų nepakankamumą ir jų ryškumą fizinio krūvio ir kitų mėginių metu.

4. Širdies nepakankamumą. Vertinant širdies nepakankamumą atsižvelgiama į:

1) Simptominį ryškumą ir veiklos apribojimą naudojant NYHA.

2) Kairio skilvelio išstūmimo frakciją (IF). Pagrindiniai kairio skilvelio sistemos funkcijos požymiai yra sumažėjusi išstūmimo frakcija. IF – tai santykis tarp sistolinio ir galinio diastolinio tūrio.

IF >50% normali,

IF 40 – 50% saikingai sumažėjus,

IF <40% sumažėjusi,

IF <30% ryškiai sumažėjusi.

3) Pikinio deguonies suvartojimo fizinio krūvio metu – V0₂ml/min. kg kūno masės.

≥21 – pakankamas,

14 – 20 sumažėjas,

<14 – labai sumažėjas.

4) Fizinis pajėgumas: 1. sunaudota energija, 2. pikinis O₂, 3. atliktas darbas.

Didelis ≥6met ≥125W,

Vidutinis 4 – 5,9met – 75 – 100W,

Mažas < 4met <75W

5) Objektyvus klinikinės būklės vertinimas (karkalai, patinimai ir kita).

6) Kairio skilvelio ertmių dydžius.

7) Širdies ritmo autonominis reguliavimo funkcija.

5. Širdies ritmo ir laidumo sutrikimus. Skiriant kineziterapijos priemonės didelės įtakos neturi šie širdies ritmo ir laidumo sutrikimai:

1) Sinusinė tachikardija didesnė 100k/min., jei nėra širdies nepakankamumo.

2) Sinusinė bradikardija mažesnė 60k/min., jei nėra smegenų kraujotakos sutrikimų reiškinių.

3) Bradi im (čia kažkas ne to) normos sistolinis prieširdžių virpėjimo forma be širdies nepakankamumo reiškinių.

4) Retesnės nei 10% monotopinės, pavienės skilvelinės ir prieširdinės ekstrasistolės.

5) Atrioventrikulinė I – II laipsnio blokada, jei nėra hemodinamikos sutrikimų.

6) Pastovi arba praeinanti intraskilvelinė blokada.

7) VPV sindromas – jei nėra priepuolių. (VPV sindromas – širdies skilvelių per ankstyvas sudirginimas atsiradus papildomai atrioventrikuliniai jungčiai (Kenio pluoštas)).

Naudojant fizinę reabilitaciją svarbu:

1. Sudaryti reabilitacijos gydymo programą, atsižvelgiant į ligonio širdies funkcinę būklę.

2. Palaipsniui didinti fizinį krūvį, įvertinus kardiovaskulinę sistemos reakciją ir prisitaikymą prie fizinio krūvio padidėjimo.

3. fizinės reabilitacijos pradžia turi būti paprasta, lengvai dozuojama.

4. Fizinę reabilitaciją pradžioje reikia taikyti reguliariai ir ilgą laiką.