You are currently browsing the Virškinimo sistema category
Sergant kepenų ir tulžies latakų ligomis fiziniai pratimai didina tulžies pūslės ir tulžies latakų tonusą, keičia intraabdominalinį spaudimą, „masažuoja“ pilvo ertmės organus, greitina tulžies nutekėjimas, gerina kraujotaką. Pratimų padėtis – gulint ant kairio šono ir nugaros.
Rekomenduojami pratimai liemeniui, pilvo presui: įvairūs ėjimo būdai. Kvėpavimo pratimai, kurių metu diafragma judesiu veikia kepenis, tuo stimuliuoja kepenų kraujotaką ir tulžies išsiskyrimą.
(Pažeidžiamos kepenų ląstelės, atsiranda geltligė).
Kineziterapija pradedama poūmėje stadijoje, esant lovos režimams. Pratimai pradedami ant šono, gulint nugaros, sėdint. Pratimai visiems galūnių sąnariams, liemens raumenims. Tempas lėtas, fiziniai pratimai derinami su dinaminiais ir statiniais pratimais.
Kineziterapija pradedama praėjus priepuoliams ir neesant intoksikacijoms. Sufebrili temperatūra ir nedidelis skausmas dešiniame šone nėra kontraindikuotini. Esant lovos režimui, pratimų pradinė padėtis – gulint ant nugaros, dešinio šono, sėdint.
Kineziterapijos metodikos tos pačios kaip ir skrandžio ir dvylikapirštės opos metodikos.
Esant palatos ir laisvam režimui specialūs pratimai skirti kepenų trofikai ir tulžies išsiskyrimui gerinti. Liemens lenkimas, sukimas – pilvo preso raumenims lavinti.. metodika ta pati kaip prie lėtinio cholecistito.
Kineziterapijos tikslai – gerinti tulžies latakų ir pūslės motoriką, gerint sutrikusią virškinimo trakto veiklą, gerinti medžiagų apykaitą ir mažinti stazę tulžies pūslėje.
Pratimų pradinė padėtis įvairi. Taikomi pratimai pilvo preso raumenims lavinti. Rekomenduojamas ėjimas, aukštai keliant kelius, įtūpstai, diafragminio kvėpavimo pratimai, kurių metu akcentuojamas aktyvus iškvėpimas. (Kepenų kraujotaka aktyvėja, kvėpavimo pratimai atliekant kai gulima ant dešinio šono).
Nerekomenduojami staigūs judesiai, trinktelėjimai, sutrikimai.
(T.y. medžiagų apykaitos sutrikimas)
Kineziterapijos tikslai – gerinti tulžies nutekėjimą.
Kineziterapija pradedama po ūmaus periodo. Pradinė padėtis – gulint, sėdint. Taikomi mažo intensyvumo kvėpavimo pratimai, pratimai įvairioms raumenų grupėms lavinti.
Netaikomi pratimai didinantys intraabdominalinį slėgį.
Esant laisvam režimui rekomenduojama atlikti lenkimosi pratimus, sukti liemenį, kvėpavimo bei atsipalaidavimo pratimus.
Darant šiuos pratimus didėja tulžies pūslės tonusas, o tuo geriau nuteka tulžis. Kad geriau nutekėtų tulžis taikomi pratimai gulint ant nugaros ir kairio šono, diafragminiai kvėpavimo pratimai ant dešinio šono.
Vidurių užkietėjimas, hemorojus, pilvo ertmės organų nusileidimas.
Kontraindikacijos: proceso paūmėjimas, opinis kolitas su kraujavimu, ūminiai procesai.
Esant spazminiams reiškiniams svarbu pasirinkti padėtį, kad atsipalaiduotų priekinė pilvo sienelė (gulint ant nugaros sulenktom kojom). Pratimų padėtis – stovint, gulint, sėdint.
Naudingi kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai. Netaikomi pilvo presui, ypač su jėgos elementais (gulint minamas dviratis).
Esant sumažėjusiam žarnyno tonusui akcentuojami specialūs pratimai pilvo presui, kurie derinami su giliu kvėpavimu, diafragma ir pilvo įtraukiami pratimai iškvepiant. Pratimų pradinė padėtis įvairi, bet turi būti dažnai keičiama, tempas energingas (bėgimas, šuoliukai, vandens procedūros, dušas, maudymasis).
(Obsitacija)
padidėjus pilvo preso raumenų jėgai ir ištvermei pagerėja ir žarnyno motorika. Nesituštinus daugiau 4 dienų, aktyvi kineziterapija netaikoma, naudojamas tik savimasažas. Esant žarnyno spazmams atliekami vidutinio intensyvumo bendrieji pratimai sėdint, stovint, gulint, iš specialiųjų pratimų taikomi atsipalaidavimo ir kvėpavimo pratimai, netaikomi pilvo presą įtempiantys ir įsirėžimai.
(Haemorroides)
Kineziterapijos tikslai – sumažinti spaudimą ir stazę mažojo dubens organų venose (gerint kraujotaką). Hemorojui paūmėjus tinka kvėpavimo pratimai, kurie mažina kraujo srovę mažojo dubens organų praėjus ūmiai hemorojaus eigai, skiriami pratimai horizontalioje padėtyje ar su pakeltu dubeniu (kuris gali būti pakeliamas pagalve).
Dažniausiai serga išsekę žmonės ir daug kartų gimdančios moterys.
Pratimų pradinė padėtis gulint ant nugaros su pakeltu kojūgaliu, sėdint, stovint, keturpėsčia. Specialieji pratimai skirti pilvo perso ir dubens dugno raumenims stiprinti (kojų skėtimo, glaudimo, šlaunų sukimo, užpakalio įtraukimo, ėjimo kryžmeniniu būdu). Iš gulimos padėties į sėdimą reikia pereiti atsargiai, remiantis rankomis.
Kantranindikuotini pratimai tempiantys pilvo ertmės organus žemyn (šuoliukai, staigūs nusilenkimai liemeniu, įtampos). Pratimai daromi kartojant 15 – 20 kartų ir kelis kartus dienoje. Po mankštos rekomenduojama pagulėti pilvo savimasažas.
Kineziterapija labiausiai indikuotina pradinėse stadijose. Vėliau jos efektyvumas mažėja, tačiau kontraindikuotinas kai yra kraujavimas. Fiziniai pratimai neturi sukelti skausmo.
Gulimo režimo metu rankoms skirti pratimai daromi gulint ant nugaros ir sėdint didesne amplitude. Kojoms ir liemeniui – nedidele amplitude ir taikoma kaitaliojant su kvėpavimo pratimais. Sulenkti kojas per klubo ir kelio sąnarius galima tik neatitraukti kojas nuo patalo. Pratimai mažoms ir vidutinėms raumenų grupėms, tempas lėtas, intensyvumas mažas, trukmė 8 – 10min. Netaikomi pilvo preso raumenims lavinti.
Palaipsniui fizinis krūvis didinamas. Palatos režime pradinė padėtis – gulint ant nugaros, šono, sėdint, keturpėsčia. Tinka dinaminiai kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai. Netaikomi pratimai, kurių metu reikia rankas kelti aukščiau pečių, lenkti visą liemenį, daryti posūkius ar lenktis į šalis. Kadangi juos darant didesnis slėgis tenka pilvo ertmei. Trukmė iki 20min.
Laisvo režimo metu pamažu įtraukiami pratimui pilvo preso raumenims lavinti, bei pratimai su įrankiais ir svoriais iki 2kg. Tinka dozuotas ėjimas, irklavimas, slidinėjimas, judrūs žaidimai.
Pratimų tikslas – išvengti sąaugų. Sąaugom šalinti kineziterapija atliekama 30 – 40min., po purvo aplikacijų.
Reikėtų pradėti nurimus skrandžio dirginimo reiškiniams (skausmas, vėmimas, pykinimas).
Pirmomis dienomis neskiriami pratimai pilvo presui. Gydomosios mankštos metodikos priklauso nuo sekrecijos funkcijos pobūdžio.
Sergantiems gastritais su sekrecijos nepakankamumu fiziniai pratimai turi būti saikingi. Taikomos visos pradinės padėtys, skiriami bendri lavinantys ir specialieji pratimai visiems raumenims, esantiems aplink pilvo ertmę.
Kvėpavimo pratimai – akcentuojamas diafragminis kvėpavimas.
Plačiai taikomi vidutinio intensyvumo, bendro fizinio lavinimo pratimai, kaip ėjimas, ramus bėgimas, pratimai su nedideliais svoriais. Pratimai be įrankių. Procedūros trukmė 25 – 30min., rekomenduojama užsiėmimą atlikti 20 – 40min. prieš geriant mineralinį vandenį.
Esant normaliam ar padidėjusiam sekrecijos rūgštingumui, pirmoje gydymo kurso pusėje yra tikslinga stiprinti visą organizmą ir sumažinti padidėjusį vegetacinį reaktyvumą. Fizinius pratimus atlikti ramiu tempu, ritmiškai, krūvis pilvo preso raumenims turi būti mažesnis. Taikyti atsipalaidavimo pratimus. (esant dideliam rūgštingumui – didelis fizinis krūvis ir atvirkščiai).
Nerekomenduotina labai intensyvint užsiėmimą, nes per didelis krūvis gali sukelti dispersinius sutrikimus (visos peristaltikos).
Antroje gydymo pusėje (10 – 15 dienomis) yra skiriamas didesnis fizinis krūvis, bet pilvo presui yra ribojama. Palaipsniui skiriami sudėtingesni pratimai, judrieji žaidimai. Kineziterapijos pratimai atliekami po mineralinio vandens gėrimo ir pietų. Rekomenduojamas paviršinis pilvo masažas.
Kineziterapijos ypatumai
Tarp vidaus organų ligų virškinimo trakto ligos dažniausios. Būna lėtinės, kartais kartojasi. Dėl to pablogėja visų organizmo funkcinių sistemų būklė. Sutrinka medžiagų apykaita, sumažėja darbingumas. Daugelis ligų neturi vienos priežasties, ligą lemia sutrikę virškinimo organų funkciniai patogeneziniai ryšiai, bei reguliaciniai mechanizmai, palaikantys virškinimo darną (kramtymas, rijimas, virškinimas). Rizikos veiksniai skatinantys šių ligų atsiradimą: alkoholio vartojimas, nereguliari nesuderinta mityba, nesveiki dantys ir kita. Visus šiuos veiksnius reikia įvertinti sudarant individualų sergančiųjų virškinimo ligų reabilitacijos planą.
Indikacijos kineziterapijai:
1. Lėtinės uždegiminės skrandžio ligos (gastritas, gastroduadenitas).
2. Lėtinės uždegiminės žarnų ligos.
3. Remisijos fazės skrandžio ir dvylikapirštės žarnų opos.
4. Žarnų motorikos sutrikimai.
5. Hepatobiliarinės sistemos ligos (tulžies pūslės akmenligė, hepatitai).
6. Pilvo ertmės uždarų procesų liekamieji reiškiniai (pooperacinės sąaugos pilvo ertmėje).
7. Nusileidę vidaus organai.
8. Priešduadeninis zondavimas.
Kontraindikacijos:
*Skrandžio žarnyno dirginimo reiškiniai (skausmas, pykinimas, viduriavimas, aukšta temperatūra).
*Esant kraujavimui.
Pagrindiniai kineziterapijos uždaviniai
1. Teigiamai veikti psichoemocinę ligonio būklę;
2. Gerinti kvėpavimo funkciją.
3. Stiprinti visą organizmą (dirbant raumenims suaktyvėja vainikinių kraujagyslių veikla, sustiprėja audinių kraujotaka, audiniai ir organai tampa jautresni hormonams).
4. Stimuliuoti virškinamojo trakto funkciją.
5. Aktyvinti kraujo apytaką pilvo ertmėje ir mažinti dubenyje (gerėjant kraujotakai mažėja stazinių reiškinių, intensyvėja patologiškai pažeistų audinių kraujotaka).
6. veikti neurohumoralinę virškinimo trakto reakciją (darant fizinius pratimus sunormalėja galvos smegenų judamųjų centrų jaudinimas ir slopinimas)
Taikant kineziterapiją pagerėja pažeista virškinimo trakto funkcija. Fiziniai pratimai kelia organizmo tonusą. Aktyvina jo apsaugines jėgas, stiprina organizmo atsako vegetacinės nervų sistemos funkcijos pusiausvyrą. Intensyvus fizinis krūvis slopina skrandžio sekrecijos nervinę fazę, o saikingas įprastas darbas (ėjimas) stimuliuoja sekreciją.
Ne didelis krūvis stiprina skrandžio peristaltiką. Didelis – slopina. Nesunkūs fiziniai pratimai, jų derinimas su giliu kvėpavimu aktyvina žarnyno motoriką, o pratimai sus dideliu jėgų įtempimu ir intraabdominalinio spaudimo padidėjimu žarnyno motoriką slopina. Nesunkūs fiziniai pratimai rtlikti tuoj po valgio stimuliuoja virškinimą.
Bendro fizinio lavinimo pratimai
Yra skirti skirtingoms raumenų grupėms lavinti, didina CNS tonusą, tuo gerėja galvos smegenų kraujotaka ir galvos smegenų žievės poveikis požievio centrams. Tuo gerėja virškinimo organų vegetacinė reguliacija. Teigiamai veikiama CNS kuomet pratimai daromi emocingai, todėl turi būti pratimai paįvairinami žaidimais, įdomiais judesiais, koordinacijos pratimais, pratimais su įrankiais.
Specialieji pratimai
Skirti raumenims, esantiems aplink pilvo ertmę lavinti. Šie pratimai virškinamąjį traktą veikia įvairiai: taikant šiuos pratimus gerėja virškinamo trakto peristaltika, trofika ir skrandžio sekrecijos funkcija. Geriau nuteka tulžis. Gerėjant skrandžio ir žarnų sienelės mitybai, greičiau gyja opos ir įtrūkimai. Greičiau rimsta uždegimai, didėja atsparumas infekcijai. Parenkant pratimus svarbu atsižvelgti į ligos eigą. Apyūmiu laikotarpiu kontraindikuotini pratimai didinantys slėgį pilvo ertmėje, t.y. kurie į darbą įtraukia pilvo presą ir diafragmą, netaikomi ir liemens lenkimo pratimai.
Atsipalaidavimo pratimai
Atsipalaidavimo pratimai mažina CNS tonusą, spartina audinių atsistatymo procesus, ypač po raumenų įtampos. Taikant juos atsipalaiduoja (refleksiškai) vidaus organų lygiųjų raumenų tonusas. Ypatingai jie indikuotini norint sumažinti padidėjusį skrandžio ir žarnyno raumenų tonusą, pašalinti skrandžio ir prievarčio skausmus.
Kvėpavimo pratimai
Kvėpavimas turi tiesioginę įtaką virškinamąjį traktą. Kvėpavimo pratimai, ypatingai diafragminiai, ritmiškai keisdami slėgį jėgų pilvo ertmėje masažuoja skrandį, žarnyną, kepenis, jie teigiamai veikia ir kraujotaką pilvo ertmėje, tuo greitėja veninio kraujo nutekėjimas, mažėja stazinių reiškinių virškinamajame trakte.
Sergant virškinamojo trakto ligomis fizinių pratimų padėtys:
Gulint, sėdint, stovint, keturpėsčia.
Paūmėjus ligai pratimų padėtis – gulint, tuomet yra tausojamas ligonis, nes vidaus organų poslinkiai yra riboti, geriau atpalaidavimo pratimai, mažėja raumenų tonusas.
Pratimų padėtis – keturpėsčia. Taikoma kojoms lavinti, kai reikia riboti poveikį pilvo raumenims ir kuomet reikia keisti skrandžio ir žarnyno kilpų padėtis.
Pratimų padėtis sėdint. Nepatogi padėtis yra specialiesiems pratimams ir yra taikoma, kai yra paskirtas lovos arba palatos režimas.
Stovint daromi fiziniai pratimai kuomet norima paveikti virškinamąjį traktą ir visą ligonio organizmą.
Judesių tempas ir ritmas priklauso nuo ligos stadijos. Praėjus ūmiam laikotarpiui rekomenduojamas lėtas tempas ir monotoniškas judesių ritmas. Remisijos laikotarpiu fizinius pratimus gerai daryti vidutiniu kampu ir keičiant ritmą.
Svarbiausios virškinamo trakto ligos: gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė.
Kepenų ir tulžies latakų struktūra bei funkcija yra glaudžiai susijusi su kepenų veikla – virškinamieji procesai aktyviai dalyvauja kepenims produkuojant tulžį, sutrikus jos gamybai, neišvis sutrinka virškinimas.
Svarbiausios kepenų ligos: hepatitai, kepenų cirozė, tulžies akmenligė, cholecistitas.
