ELEKTROSTIMULIACIJA
Elektros stimuliacija (ES) – tai elektros srovės naudojimas audinių ir organų funkcijai aktyvinti bei stiprinti. Audinių ir organų stimuliacija per odą, mechaniškai nepažeidus jos vientisumo, vadinama transkutanine. ES procedūros gali būti atliekamos nuolatine ir kintamąja elektros srove įvairiose žmogaus kūno vietose, atsižvelgiant į stimuliuojamųjų audinių jautrumą bei funkcinę būklę. Nuolatinės elektros srovės stimuliaciniai impulsai būna skirtingos trukmės (0,5–300 ms) bei formos, 30–150 Hz dažnio. Elektros srovės stiprumas siekia iki 100 mA. Impulsų serijas pertraukia pauzės. Impulsų serijos ir pauzės trukmių tarpusavio santykiai laiko atžvilgiu labai įvairuoja, pvz.: 1:1, 1:2, 1:3, 1:6. Esminis šio metodo privalumas – sužadinti audinių funkciją (pvz., sutraukti raumenis palyginti nedidele srove). Motorinių nervų bei įnervuojamų raumenų stimuliavimui naudojama kintamoji sinusoidės formos, 2–10kHz dažnio, moduliuota serijomis (su dirginimo ir pauzių periodais) elektros srovė. Esminis šio metodo privalumas – minimalus po elektrodais odoje esančių receptorių dirginimas.
Poveikio mechanizmas. Impulsinę audiniais tekančią elektros srovę staiga įjungus ar išjungus, pusiau laidžių audinių membranose susikaupia daug vienaženklių jonų. Tai keičia jų poliaringumą, ląstelėse esančių koloidų būklę. Ląstelės sudirginamos. Stimuliuojami audiniai ir organai aktyvina veiklą (pvz., raumeninis audinys susitraukia). Norint, kad stimuliuojamasis audinys susitrauktų kuo natūraliau, naudojami impulsai, gebantys per trumpiausią laiką pasiekti maksimalų efektą. Tokia savybe pasižymi stačiakampio arba trikampio formos impulsai. Impulso trukmė – 0,5–1ms. Stimuliuojamasis raumuo ar jų grupės periodiškai susitraukia (impulsų serija) ir atsipalaiduoja per pauzę po impulsų serijos.
ES poveikis audiniams yra daugiakontūrinis. Vienas jų – hipertrofuoja raumenų skaidulos. Literatūroje nurodomas ir galingas jos hiperplastinis poveikis. Raumeniui hipertrofuojant, didėja jo jėga, ištvermė (vidutiniškai 40 proc.). Fiziologiniai veiksniai, sąlygojantys raumens jėgą, labai įvairūs. Bene svarbiausias veiksnys – susitraukime dalyvaujančių neuromotorinių vienetų kiekis. Juo daugiau jų dalyvauja, tuo raumuo stipriau susitraukia. Natūralus raumens susitraukimas savo struktūra iš esmės skiriasi nuo dirbtinio, sukelto elektros stimuliatoriaus. Tačiau šitaip treniruojant raumenį jo jėga ir ištvermė vystosi greičiau. ES didina raumenyse glikogeno, ATF, mioglobino, fosforo rūgšties kiekį. Dėl ES poveikio greitėja šių medžiagų resintezė.
ES iš esmės gerina griaučių raumenų kraujo apytaką. Fibriliaciniai raumens susitraukimai (kai stimuliuojant pradeda trūkčioti pavienės skaidulos, visam raumeniui dar nesusitraukinėjant) padidina jame esančio kraujo kiekį 10–15 proc. Tokia raumens kontrakcija nedeformuoja jame esančių kraujagyslių spindžių ir nesutrikdo kraujo apytakos, todėl trofiniai procesai nesutrikdomi.
Kitoks yra kraujo apytakos vaizdas raumenyse, jam susitraukinėjant submaksimalia jėga (75 proc. maksimaliai galimos jėgos). Raumeniui susitraukiant submaksimalia jėga, deformuojasi raumens kraujagyslių, ypač venų, spindžiai, sumažėja kraujo apytaka. Raumuo dirba hipoksijos sąlygomis. Kaupiasi „kraujo skola“. Ji kompensuojama tik procedūrai pasibaigus, kai raumens kraujagyslių spindžiai jau nesideformuoja. Tuo metu kraujo raumenyje teka kelis kartus daugiau, palyginti su registruotuoju prieš stimuliaciją.
Fibriliacinis raumens susitraukimas ES metu jo beveik nenuvargina, o submaksimalus – nuvargina greit. Todėl silpnesniems ligoniams rekomenduotinas pirmasis, nors abiem atvejais periferinė kraujo apytaka gerėja.
Norint stiprinti ligonių raumenis, patartina dirbti submaksimalia jėga. Rekomenduojamas kuo ilgiausią pauzę tarp raumens susitraukimų turintis ES režimas. Toks ES būdas dėl minimalaus kraujagyslių spindžius deformuojančio poveikio mažiausiai trikdo kraujo apytaką. Todėl stimuliuojamojo raumens darbingumas yra didžiausias.
TENS
Tarkim yra skausmas kaklo srityje, ten uždedama ES, tada skausmas liaunasi, todėl kad: jis veikia dviem kryptim – pirmoji – jis eina į stuburo smegenis, o tam stubure ES tarsi užkerta (stemoforas) skausmo kelią į skausmo analizės centrus. Skausmo analizatoriai negauna skausmo impulsų, jis nežino, kad yra skausmas. Antra – stimuliuojant iškart paveikiamas skausmo centras kitais keliais ir skausmo centras reaguoja į mažesnį ateinantį skausmą. Atidaro čiaupą, kuriuo pasipila visos polimentinės medžiagos, endogeniniai polipeptidai, kurie (endorfinas, enkafelinas ir kt.) užblokuoja skausmą – dalis skausmo uždarytas ir nebepraeina, dalis naikinamas polipeptidais, todėl skausmas sumažėja arba visai pranyksta. ES aktyvina organus, kurie sugeba gaminti morfijų, kad jis galėtų malšinti skausmą.
ES mechanizmų yra maždaug 7. Vienas iš jų – visi mūsų jausmai (skausmas ir ne) siunčiami iš skausmo ir neskausmo receptorių, kurie patenka į nugaros smegenis, užpakalinius ragus. Čia yra želatininė masė, kuri sudaryta iš T ląstelių. Visi jutimai ateina į T ląsteles, čia kaupiami, tuo nuskausminančiosios ES paskirtis – kad reikia pasiųsti galingą impulsą neskausmo laidais, kad jie gausiai plūstant užpildytų T ląsteles ir kita informacija skausmo, kuri plinta lėčiau, jau nebepatektų į T ląstelę, jos jau nebepriimtų. Esant lėtiniam skausmui duodama gausesnė, stipresnė informacija.
ES metodika. Prieš elektros stimuliaciją tikslinga atlikti elektrodiagnostiką. Nustatomas raumens nervo degeneracijos laipsnis bei optimalūs elektrostimuliacijos srovės parametrai. ES kurso trukmė – iki 10 procedūrų. Po to daroma 10 dienų pertrauka. Gydymo poveikį stiprina ir stimuliuojama nepakenktoji pusė. Tokia ES metodika maždaug trečdaliu gerina nestimuliuojamos pusės kraujo apytaką, skatina raumens motorinę veiklą. Prieš atliekant ES procedūras, oda nuvaloma medicininiu spiritu. Šitaip pagerinamas stimuliacinės srovės skvarbumas į poodinius audinius, mažinamas nemalonus dirginimo pojūtis po elektrodais.
TENS pagrindiniai parametrai:
1. Tiesioginė ir kintama srovė;
2. Srovės poleriškumas;
3. Impulso dažnis;
4. Impulso trukmė;
5. Impulso stiprumas;
6. Parametrų moduliacija.
FES
FES – funkcinė elektrostimuliacija.
FES indikacijos:
– esant neurologiniai raumenų patologijai;
– skeletinių raumenų patologijai;
– griaučių raumenų silpnumas (atrofijos, hipotrofijos):
pacientai po CNS pažeidimų (insultai, galvos, stuburo traumos),
pacientai po ortopedinių operacijų, sąnarių protezavimo, gipso, sausgyslių įplysimo,
po periferinių nervų pazeidimo;
– raumenų kraujotakos gerinimui;
– edemų mažinimui;
– šlapimo pūslės funkcijos sutrikimams gydyti;
– pragulų, tofinių opų gydymui;
– obstipacijos;
– tromboembolijų profilaktikai;
– skoliozės;
– riebalinio audinio sluoksnio mažinimui, celiulito mazinimui;
– gamybinio nuovargio profilaktikai, gydymui,
– urologijoje;
–endokrinologijoje.
ES (bendros) indikacijos:
– raumenų hipo – ir atrofijos, jų jėgos bei ištvermės mažėjimas, ypač parezių bei paralyžių (centrinės bei periferinės kilmės atvejais);
– diafragmos ir kvėpuojamųjų raumenų, gerklų raumenų funkcijos nusilpimas;
– diabetinės kilmės angiopatijos, obliteruojantis endarteritas, trofinės opos, pragulos, sunkiai gyjančios pooperacinės žaizdos;
– skausmams malšinti;
– po operacijos sutrikusioms skrandžio, žarnyno, šlapimo išskyrimo funkcijoms grąžinti;
– šlapimo pūslės ir raukų, šlapimtakių, gimdos motorikos patologija;
– reparacinės osteogenezės sutrikimas;
– hipokinezės, hipodinamijos pasekmių profilaktika.
ES (bendros) kontraindikacijos:
– sunki ligonio būklė;
– jautrumas elektros srovei;
– karščiavimas (temperatūra aukštesnė nei 38° C);
– piodermijos elektrodų uždėjimo vietose;
– įvairiausio pobūdžio kraujavimai;
– inkstų ir tulžies pūslės akmenligė (kartu ir uždegiminis procesas);
– ūminė plaučių tuberkuliozė;
– ūminis tromboflebitas;
– atviri kaulų lūžiai.
