FIZIKINIŲ FAKTORIŲ TAIKYMO BEI POVEIKIO BENDRIEJI PRINCIPAI
Fizioterapija – tai yra mokslas, kuris tiria natūralių ir dirbtinių gamtinių veiksnių įtaką žmogaus organizmui ir jų naudojimą profilaktiškai, gydymui ir reabilitacijai.
PSO duomenimis, yra 172 medicinos specialybės. Visose jose naudojamos 3 pagrindinės gydomųjų veiksnių grupės:
1. Medikamentinis gydymas.
2. Operacinis gydymas.
3. Gydymas fizikiniais veiksniais.
Fizioterapijos mokslas ir praktika grindžiami iš esmės trečiąja gydomųjų veiksnių grupe. Fizikiniai veiksniai organizmą veikia refleksiniu, neurohumoraliniu būdu ir turi tiesioginį fizinį ir cheminį poveikį. Nustatyta, kad fizikiniai veiksniai pirmiausia veikia specifiškai, o nespecifinis poveikis turi antraeilę reikšmę.
Poveikio specifiškumą lemia fizikinės energijos rūšis, poveikio lokalizacija, energijos pateikimo gylis, dozė ir kt. Svarbią reikšmę turi organizmo atsakomosios reakcijos vienkartinio fizikinio veiksnio poveikiui. Tai priklauso nuo organizmo bei įvairių jo sistemų funkcinės būklės. Fizikiniai veiksniai veikia kaip adaptogenai, nes didina organizmo energetines galimybes, nespecifinį organizmo atsparumą. Kartu fizikiniai veiksniai pasižymi imunomoduliatorių savybėmis, nes veikia limfinį audinį. Daugelio veiksnių naudojimas tą pačią dieną nepateisinamas, nes galimos neadekvačios atsakomosios organizmo reakcijos.
Įrodyta, kad fizioterapinės procedūros gerai veikia, kai atsižvelgiama į organizmo bioritmus.
Gydomieji fizikiniai procesai:
Dirbtiniai – elektroterapija, magnetoterapija, mechanoterapija, hidroterapija, termoterapija, radioterapija, aerozolių terapija.
Natūralūs – klimato terapija, Belmetoterapija, peloterapija.
Fizioterapija pradėjo vystytis jau XV – V tūkst. pr.m.e.
Mokslai, padedantys fizioterapijos vystymuisi: mikrobiologija, biofizika, biochemija, imunologija, elektromagneto biologija, fotobiologija, bioklimatobiologija, hidrogeologija, higiena, ekologija.
Bendroji fizioterapija nagrinėja bendrus fizikinių faktorių panaudojimo principus. Specialioji – faktorių naudojimą prie atskirų susirgimų.
Gydomasis faktorių efektas priklauso:
*organizmo funkcinės adaptacijos rezervo ir reaktyvumo.
*išskirtinio jautrumo kokiam nors fizikiniam faktoriui, tai nurodo sensorinio pojūčio slenkstį.
*audinių savybių sugerti įvairių fizikinių faktorių energiją.
*fizikinių faktorių energijos plitimo laike ir erdvėje ypatumų.
Fizikiniai faktoriai slopina uždegimą, skatina rezorbciją, gerina kraujotaką ir trofiką audiniuose, mažina spazmus, didina raumenų tonusą, nuskausmina, koreguoja patologinius autoimuninius procesus. Pagerėja organizmo adaptacinės ir kompensacinės savybės. Tai:
*greitina ligos regresiją,
*neleidžia ligai progresuoti,
*pradeda išvengti komplikacijų ir invalidumo,
*padeda atstatyti išnykusias funkcijas.
Poveikio specifiškumą lemia:
Fizikinės energijos rūšis,
Poveikio lokalizacija,
Fizikinio veiksmo energijos patekimo į organizmą gylis,
Dozės,
Organizmo audinių funkcinis aktyvumas,
Biofizikinių procesų, vykstančių audiniuose, charakteristikos.
Dirbtiniai fizikiniai veiksniai organizmą veikia:
*tiesiogiai – fizikinis – cheminis poveikis į organizmo audinius.
*refleksiškai – neurohumoraliniu būdu (bendras poveikis į organizmą).
Fizikinių faktorių taikymo principai. Svarbu atsižvelgti į:
Ligonio amžių ir lytį.
Gretutinius susirgimus (hipertenzija, galvos smegenų kraujotakos sutrikimai, periferinės kraujotakos sutrikimai, cukrinis diabetas, plaučių ligos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimai, kepenų ligos ir kepenų funkcijos sutrikimai, inkstų ligos ir inkstų funkcijos sutrikimai).
Organizmo reaktyvinius bei kompensatorinius adaptacinius mechanizmus.
Pagrindinių organizmo funkcijų bioritmų aktyvavimą.
Bendri priešparodymai gydymui fizikiniais veiksniais:
1. Sunki ligonio būklė.
2. Karščiavimas.
3. Kraujavimas.
4. Fizikinių faktorių netoleravimas.
5. Piktybiniai augliai.
6. Gerybiniai augliai.
7. Kraujo ligos.
8. Toli pažengusi aterosklerozė.
9. Rentgenologinio, ultragarsinio ištyrimo diena.
10. Kraujo perpylimas.
11. Sunkūs širdies ritmo sutrikimai.
12. Ryškūs kardiovaskulinės sistemos nepakankamumas, II – III laipsnio kraujotakos nepakankamumas, III laipsnio kvėpavimo nepakankamumas, dekompensuota cukraligė, tirotoksikozė, inkstų funkcijos nepakankamumas.
13. Psichikos susirgimai (isterinė neurozė, epilepsija).
14. Aktyvios formos plaučių tuberkuliozė.
15. Išeminė širdies liga ir kartu esanti ramybės stenokardija.
16. Sisteminiai susirgimai.
Naudojant fizikinius faktorius stebimi šie gydymo ypatumai:
*Galima taikyti saugiau gydymo metodų ir sutrumpėja ligonio gydymo trukmė.
*Nekelia medikamentinės alergijos.
*Sustiprina daugumos medikamentų poveikį.
*Nestebima vaistinė priklausomybė.
*Neskausmingi gydymo būdai.
*Naudojami ne invaziniai gydymo metodai.
*Stebimas lėtinių susirgimų ilgesnis remisijos laikotarpis.
