Fizinė ypatybė GREITUMAS
a) Apibrėžimas. Greitumas – gebėjimas kuo greičiau pradėti (reakcijos laikas), atlikti (vienkartinis judesio greitis) judesį ir jį atlikti (judesio dažnis) kuo daugiau kartų.
b) Įtakojantys veiksniai. (tik nežinau ar tikrai šie) fiziologiniai mechanizmai: *reakcijos laikas – reflekso lankas. *vienkartinio judesio greitis priklauso nuo motorinių vnt. susitraukimo greičio, nuo r. skaidulų susitraukimo greičio. Yra trijų rūšių skaidulų: I (15 – 20%) lėtosios – ištvermingosios, IIa (30 – 35%) greitosios – lėtai varkstančios, IIb (55%) greitos – greit varkstančios. Tačiau šie procentai labai priklauso nuo individualių fiziologinių savybių. Greitosios r. skaid. prisitaikę anaerobiniam darbui, mitochondrijų skaičiu skinta lėtai, lėtos r. skaid. – deguoninei apykaitai – mitochondrijų skaičius skinta greitai. Kuo daugiau mitochondrijųm kuo did, kraujagyslių kapiliarų tinklas, tuo raumenys būna stipresni ir greitesni. R. susitraukimo greitis – r. greitis auga didėjant sąrkomerų kiekiui, kuo daugiau sarkomerų r. skaid. tuo r. susitraukimo greitis didesnis. R. susitraukime svarbus jėgos valdymas. Patys greičiausi r. turi didž. motorinius vnt. (aksonų ir skaid. kiekis), lėtose – mažus motorinius vnt. Kuo reikalingi tikslingi judesiai, tuo motoriniai vnt. lėtesni ir mažesni, o greituose judesiuose t.b. greiti motoriniai vnt. ir did. pastangos. Rekrutacijos greitis priklauso nuo motorinių vnt. *judesių dažnis – t.y. fiziol. prasmereciprokinės inervacijos. (r. susitraukiant antagonistai t.b. atpalaiduoti, darant priešingą judesį jie t.b. įtempiami). Judesių dažnio nerviniai centrai reguliuoja jaudinimo ir slopinimo procesų kaitą.
