Fizinė ypatybė KOORDINACIJA
a) Apibrėžimas. Koordinacija – tai organų ir sistemų veiklos darna, kurią lemia jaudinimo ir slopinimo procesų derinimas CNS. Judesio koordinacija – žmogaus gebėjimas greitai išmokti naujus judesius, juos jungti į derinius, tiksliai atlikti standartinėmis ir besikeičiančiomis sąlygomis. Nervinių impulsų siunčiamų raumenims stiprumas, tvarka ir dažnumas. Koordinacija – fiz. Ypatybė, kuri apima pusiausvyrą.
b) Įtakojantys veiksniai. Faktoriai, nuo kurių priklauso – tie patys kaip ir pusiausvyroje + nerviniai procesai.
c) Vertinimas. Koordinacijai vertinti – testavimas ir kontroliniai pratimai. Svarbu rebilitacijoje, ergoterapijoje.
d) Lavinimas. Būdai mokyti: 1. visą judesį mokome iš karto; 2. išmokome dalimis, o tada sudedame judesį; 3. turime skirstymą. Išmokome dali, po to antrą ir jau darome abi, tada trečią ir darome visas tris.
ČIA TIK PASISKAITYMUI
Kuo judesiai tikslesni tuo mažiau energijos sunaudojama.
Judesių tobulumo pakopos: 1. žinojimas, kai žmogus tiksliai žino visus judesio elementus, bet nebūtinia turi sugebėti atlikti; 2. mokėjimas, kai žmogus moka atlikti juedsį; 3. Įgudis, kai judesiai atliekami lengvai be valios pastangų; 4. Automatizmas, kai judesiai atliekami automatiškai ir tuo atveju nereikalinga sąmoninga kontrolė (pusiau sąmoningi judesiai)
Kuo didesnė koordinacija, tuo mažiau energijos, valios pastangų, kad tą judesį atlikti.
Paprasčiausias metodas, mokinti judesius, sudetingesnių judesių mokymas.
Dedame pusiausvyrą apsunkinančius elementus. Lavinama veidrodiniu būdu, priešingai.
Dažnai sporte naudojami idiomotorinė treniruotė, kai mokome vieno stereotipinio judesio. Labai priklauso nuo judesio koordinacijos.
Amžius įtakoja pusiausvyrą ir koordinaciją. Dar priklauso nuo nuovargio. Ypač svarbu darbe, didelė dalis traumų įvyksta nuovargio fone. Priklauso ir nuo psichologinės būklės.
Kineziterapijoje svarbu judamojo aparato mechanizmuose.
