Fizinė ypatybė LANKSTUMAS.
a) Apibrėžimas. Lankstumas – gebėjimas atlikti judesį kiek galima didesne amplitude.
b) Įtakojantys veiksniai. Lankstumas priklauso: *nuo sąnario stuktūros (sąn. anatominė struktūra nulemia kokia amplitude ir kokiose plokštumose atliekamas jud) kuo did. skirtumas tarp sąn. paviršių, tuo did. ampl.; *nuo raiščių ir sausgyslių, sąn. kapsulės – elastinių komponentų; *nuo raumenų audinio tamprumo; *nuo ribojamos odos; *nerv. r. reguliacijos (kaip r. Sugeba atsipalaiduoti); *nuo vidinės r. temp. Išoriniai veiksniai turintys įtakos lankstumui: *paros laikas, *aplinkos temp., *amžius (didž. Lankstumas 15 – 20m), *lytis, *psich. emoc. būsena, *treniruotumas.
c) Vertinimas. 1. linijinis (sėsti – siekti) 2. kampinis (goniometras, inklainometras (pasvormetras)).
d) Lavinimas. Lankstumo lavinimo priemonės ir metodai: *Statinis tempimas – max ampl. padarytas jud. ir laikom 15 – 30s. Poveikis ilgalaikis. Tempimas g.b. aktyvus, pasyvus. *Dinaminis tempimas (spyruokliniai judesiai) – kiekv. jud. atliekamas did. ampl. kartojama 8 – 12k. Ilgalaikio poveikio nėra. Tinka apšilimui (prieš rungtynes, sunkesnį darbą). Tikslinga trumpam laikui padidinti lankstumą, tačiau pavojinga, nes galimi minkštų aud. pažeidimai. G.b. aktyvus, pasyvus. *PNF – refleksinis tempimas – didž. Efektyvumas padarius r. susitraukimą jį ištempti. Derinant izometriniai r. susitr., atsipalaidavimą ir ištempimą.
ČIA TIK PASISKAITYMUI
Stuburo lankstumas vyksta per juosmens ir kaklo sritį sagitalinėj pl. Šoninis – tolygiai per visas sritis, sukimasis vyksta didžiausia amplitude kakle.
Hipermobilumas duoda sąn. nestabilumą. Hipermobilumas sprendžiamas statiniais pratimais pereinant į jėgos lavinimo pratimus.
Lankstumo tipai: a) aktyvus – gebėjimas atlikti raumenų didelės amplitudės judesius (pačių r. pagalba); b) pasyvus – daromas ar išlaikomas jud. veikiant išorinėms jėgoms.
Pasyvus raumenų nepakankamumas – jud. apriboja r. ilgis. Aktyvus raumenų nepakankamumas – jud. riboja r. susitraukimo bloga galimybė.
Pagr. rekomendacijos lavinant lankstumą: 1. tempimo pr. daromi prieš ir po fiz. kr. (prieš – apšildomi r., gerina dinaminį r. lankst., padeda išvengti traumų. Po – gerina kraujotaką, padeda išplauti pieno rūgštį). 2. jud. ampl. didina audinių temp. pakilimą 1 – 2oC. 2. tempiami tie r., kuriems tenka didž. krūvis. 4. tempimas t.b. lėtasm visiškai atsipalaidavus, reik koncentruoti pojūčius, neturi b. trūkčiojimo ir nejausti skausmo. 5. tempimo trukmė – 15 – 30s. 6. kvėpavimas ramus, lėtas. 7. jei jaučiamas skausmas kitose struktūrose tęsti pr. negalima, bei negalima tęsti jei yra problemų su vidaus organais (opa). 8. temp. pr. geriausia daryt kiekv. dieną, bet pilnai užtenka 2k per sav. 9. nepatartina siekti did. lankstumo kalbant apie svaikatą, nes g.b. pažeidžiamos struktūros.
Lankstumo lavinimo poveikis: *gerėja r. kraujotaka, *r. yra apsaugomi nuo traumų, *r. turi atpalaiduojantį poveikį, * mažėja r. skausmas, *stiprina r. jėgą, ištvermę, *gerina r. nervinę reguliaciją, *neleidžiama kauptis senėjimo pigmentui. *gerinama laikysena. *stiprėja sąn. struktūros, raiščiai. *gerėja tarpsąn. skysčio kokybė, jo kiekis didėja. *gerėja kitų receptorių savybės.
