Fizinio aktyvumo poveikis griaučių – raumenų sistemai
Kiekvieno gyvo organizmo svarbiausia savybė yra pastovios vidinės būklės – homeostazės – išsaugojimas. Žmogaus organizmą veikia nuolat kintantys išorinės bei vidinės aplinkos veiksniai. Todėl evoliucijos metu susiformavo daugybė prisitaikymo mechanizmų, palaikančių normalią organizmo veiklą. Toks organizmo prisitaikymas prie nuolat kintančių aplinkos sąlygų vadinamas adaptacija. Adaptacijos mechanizmai padeda išaikyti homeostazę.
Adaptacijos reakcijos yra trumpalaikės ir ilgalaikės. Trumpalaikės reakcijos vyksta iš karto, paveikus dirgikliu, ir trunka neilgai, pvz., prakaitavimas, padidėjus šilumos gamybai, Ilgalaikės adaptacijos reakcijos susidaro palaipsniui, veikiant nuolat pasikartojantiems tokiems patiems dirgikliams. Ilgalaikės adaptacijos procesai pereina 2 stadijas: funkcinę ir morfofunkcinę. Funkcinės stadijos metu kinta tik funkcijos (pvz.. bėgant sustiprėja širdies darbas), o morfofunkcinės stadijos metu, be pokyčių aktyviuose organuose ir sistemose, atsiranda ir morfologinių pokyčių, pvz., bėgant ne tik padažnėja širdies plakimas, bet dėl sistemingų treniruočių sustorėja ir širdies raumuo.
Fiziniai pratimai yra labai stiprus dirgiklis, veikiantis visą organizmo sandarą: subląstelinę, ląsteles, audinius, organus, sistemas. Šis dirgiklis - tai treniruotė, kuri nuolat kartojama tam tikrais intervalais, yra tam tikro intensyvumo ir apimties. Treniruočių poveikis – atsiranda ilgalaikiai adaptaciniai pokyčiai, kurie tomis pačiomis sąlygomis padeda žmogui atlikti daug didėsnį darbą.
Adaptaciniai judamojo aparato pokyčiai
Funkcinę judėjimo sistemą sudaro trys organų grupės:
1. Vykdomieji organai (judamasis aparatas).
2. Aprūpinimo organai (vidaus organai ir širdies bei kraujagyslių sistema).
3. Valdymo organai (nervų sistema, analizatoriai įr endokrininės liaukos).
Judamąjį aparatą sudaro pasyvioji dalis: kaulai ir jų jungtys, bei aktyvioji dalis: raumenys. Iš visų organų didžiausias krūvis, veikiant fiziniams pratimams, tenka judamajam aparatui. Todėl jis labiausiai pajunta tiek teigiamą, tiek neigiamą jų poveikį.
Pastebėta, kad normalus fizinis krūvis gerina kraujo apytaką ne tik judamajame aparate, bet ir smegenyse. Per dideli fiziniai krūviai, fizinis organizmo pertempimas neigiamai veikia ir judamąjį aparatą, ir CNS. Saikingi fiziniai pratimai padeda sėkmingiau mokytis. Pavalgius ir sustiprėjus virškinimo trakto funkcijai, kraujo apytaka smegenyse blogėja, CNS funkcijos silpnėja.
Kaulų prisitaikymas (adaptacija) prie fizinių krūvių
Kaulai yra gyvi organai, kurie nuolat kinta ir atsinaujina. Pavyzdžiui, šlaunikaulis visiškai atsinaujina per 50 dienų. Atsinaujinant vyksta adaptaciniai kaulu sandaros pokyčiai. Ryškiausi pokyčiai atsiranda pirmaisiais dvejais treniruočių metais, tačiau jie nenutrūksta per visą sportavimo laikotarpį ir ilgai išlieka po jo.
Dėl fizinių pratimų kinta:
1. cheminė kaulu sudėtis. 2. išorinė jų forma. 3. vidinė sandara, 4. augimo ir kaulėjimo procesai.
Cheminės kaulu sudėties pokyčiai. Kauluose, kuriems tenka pagrindinis krūvis, kaupiasi daugiau kalcio ir fosforo druskų, ypač arčiau atramos paviršiaus. Juose santykinai daugėja mineralinių medžiagų, tačiau organinių medžiagų nemažėja, todėl sportuojančių žmonių kaulai tvirtesni.
Išorinės kaulu formos pokyčiai. Sportuojančiu žmonių kaulai refjefiškesni. Juose geriau matyti visi nelygumai, keteros, šiurkštumos. Šie iškilimai kinta, veikiant prie jų prisitvirtinusiems raumenims, todėl kiekvienai sporto šakai būdingi tik atitinkami kaualų pokyčiai, pvz., boksininkams dėl smūgių sustorėja II ir III delnakaulių galvutės, plaukikams – dėl deltinio raumens hipertrofijos sustorėja artimasis žastikaulio galas ir išnyksta jo chirurginis kaklas. Bėgikų ir žaidėjų blauzdikaulio šiurkštuma yra labai ryški.
Kaulų vidinės sandaros pokyčiai. Jie priklauso nuo fizinio krūvio pobūdžio. Veikiant statiniams ir jėgos krūviams, sustorėja kompaktinis kaulo sluoksnis, ypač tų kaulų, kuriems tenka pagrindinis krūvis. Šis sustorėjimas labai ryškus raumenų prisitvirtinimo vietose. Dėl kaulo kompaktinio sluoksnio sustorėjimo mažėja kaulų čiulpų ertmė, kartais ji gali visai išnykti. Komaktinio sluoksnio pokyčiai gali būti simetriški ir asimetriški. Tai priklauso nuo sportinės specializacijos, pvz.. gimnastų kaulų pokyčiai vienodi abiejose rankose, o stalo tenisininkų – tik dešinės rankos kaulų, ypač stipinkaulio ir I bei II delnakaulių.
Veikiant dinaminiams krūviams, kompaktinio sluoksnio pokyčiai mažesni. Jis beveik nesustorėja, kaulo diametras nekinta, tačiau jame daugėja osteonų. Kaulai tampa labai tvirti, bet lengvi, jie geriau aprūpinami krauju. Tokie pokyčiai būdingi žaidėjams, bėgikams. Dažniausiai pasitaiko mišrių pokyčių – kompaktinio sluoksnio sustorėjimas kartu su osteonų kiekio didėjimu.
Akytojoje kaulo medžiagoje storėja, stambėja kaulinės sijos, didėja akutės tarp jų, o jose daugėja raudonųjų kaulų čiulpų, gaminančių forminius kraujo elementus. Kinta ir akytosios medžiagos architektonika; gali atsirasti net nauju kauliniu sijų „jėgos linijų”, nebūdingų nesportuojančiam žmogui. Tai lemia sporto šakai būdingos padėtys bei judesiai. Antkaulis, veikiant fiziniams krūviams, storėja, tampa tvirtesnis, tampresnis, jame daugėja kraujagyslių, suaktyvėja osteooblastai. Todėl kaulų lūžiai sportuojantiems žmonėms greičiau sugyja.
Fizinių pratimų įtaka kaulams augti. Dideli, sunkūs fiziniai krūviai, neatitinkantys organizmo brendimo, iš pradžių kaulų augimą aktyvina, bet greitai kaulai nustoja augti, nes kaulėja augimo zonos – epifizinės kremzlės. Taisyklingai dozuojami fiziniai krūviai, jei jie atitinka judamojo aparato subrendimą, aktyvina kaulų augimo zonas, jos ilgiau nekaulėja. Todėl didėja augimo potencinės galimybės, nors ūgis yra 96-98% genetiškai nulemtas.
Kaulų jungčių prisitaikymas (adaptacija) prie fizinių krūvių
Dėl fizinių pratimų poveikio atsiranda adaptacinių pokyčių visose kaulų jungtyse. Tiesioginėse jungtyse, kurių didesnio paslankumo reikia atitinkamai sporto šakai, daugėja audinio, didinančio šį paslankumą, didėja šio audinio tamprumas. Didesnių adaptacių pokyčių atsiranda sąnariuose, todėl kinta jų paslankumas. Fizinių pratimų sukeltus sąnarių paslankumo pokyčius lemia keletas veiksmų:
Pirma, sąnarinių paviršių kongruentiškumo pokytis. Labiausiai apkrautų sąnarių sanarinės kremzlės storėja, todėl gerėja jų amortizacinės savybės ir mažėja spaudimas kaului. Šių kremzlių storis ir forma lemia sąnarių paslankumą. Iki 12-14 metų amžiaus sąnarių paviršiai dar nesusiformavę, todėl kryptingai veikiant galima suformuoti tokius paviršius, kurių reikia atitinkamai sporto šakai. Todėl tų sporto šakų, kur reikia lavinti lankstumą, treneriai vaikus treniruoti turėtų pradėti anksčiau, geriausia būtų intensyviausio sąnarių paslankumo didėjimo laikotarpiu. Jei sportuojant reikia riboti judesius, sąnariniai paviršiai tampa labiau kongruentiški, dėl to mažėja sąnario paslankumas (pvz., sunkiaatlečių stipinis riešo sąnarys). Antra, kinta sąnario kapsulės struktūra. Stipriausiai statinių jėgų veikiamose dalyse ji standėja, joje mažėja tampriųjų skaidulų kraujagyslių kiekis. Ten, kur krūviai mažesni ir dinamiškesni, sąnarinė kapsulė tampresnė, joje daugiau puraus jungiamojo audinio, tankesnis kraujagyslių tinklas.
Trečia, sąnarių paslankumas priklauso nuo judesiu stabdžių būklės. Judesio stabdžiai gali būti raumenys antagonistai ir raiščiai, tvirtinantys sąnarį. Dėl treniruočių poveikio didėja ne tik raumenų, atliekančių judesį, jėga, bet ir raumenų bei raiščių, esančių priešingoje judesiui pusėje, tamprumas.
Ketvirta, sąnarių paslankumas priklauso nuo kaulinių judesio ribojimų. Pavyzdžiui, žmogus negali atlikti gimnastikos tilto, jei jo stuburo juosmeninėje dalyje yra stambių, ilgų, šalia viena kitos esančių katerinių ataugų.
Sąnarių paslankumo pokyčiai priklauso nuo fizinio krūvio pobūdžio. Dideli statiniai krūviai mažina kaulų jungčių paslankumą. Jiems veikiant, labai sustiprėja raumenys antagonistai, storėja raiščiai, stabdantys judesį. Kai dinaminiai krūviai didesni, sąnarių paslankumas didėja. Jis gali didėti visuose sąnariuose apie visas judėjimo ašis (pvz., akrobatų); gali didėti tik sporto šakai reikiamuose sąnariuose (pvz. , tenisininkų-dešinės rankos, bėgikų – pėdų sąnariuose) arba netgi tik apie viena kurią nors judėjimo ašį (pvz., slidininkų-peties sąnaryje apie skersinę ašį, plaukikų, plaukiančių brasu, – klubo sąnario paslankumas apie sagitalinę ašį).
Pokyčiai raumenyse, veikiant fiziniams pratimams
Veikiant fiziniams krūviams, kinta raumenys: 1) išorinė forma; 2) vidinė sandara; 3) funkcinės savybės.
Pokyčiai priklauso nuo fizinių krūvių kryptingumo. Kinta ir raumeninis, ir jungiamasis audiniai. Jungiamajame audinyje skaidulos tampa vingiuotesnės, todėl raumuo susitraukdamas mažiau deformuojamas, o tempiant lengviau išsitempia. Kraujagyslių vingiuotumas jungiamajame audinyje didėja. Pokyčiai būdingesni statiniams ir jėgos krūviams. Vyraujant dinaminiams krūviams, visų šių struktūrų vingiuotumas mažėja, kraujagyslės yra tiesesnės. Veikiant statiniams krūviams, labai didėja raumenų apimtis ir svoris, t.y. raumenys hipertrofuoja. Taip įvyksta dėl pačių raumeninių skaidulų sustorėjimo. Didėja raumenų prisitvirtinimo prie kaulų paviršius, trumpėja jų raumeninė dalis, ilgėja sausgyslė. Tarp raumeninių skaidulų daugėja jungiamojo audinio, kuris saugo raumenį nuo ištempimo. Aplink skaidulas gausėja kapiliarų tinklas, kapiliarai yra vingiuotesni. Pačioje raumeninėje skaiduloje daugėja sarkoplazmos, branduolių, miofibrilių ir mitochondrijų. Aktyvėja energinių junginių ir baltymų sintezė, didėja fermentų aktyvumas, daugėja mioglobino ir glikogeno. Dinaminiai krūviai mažiau didina raumenų apimtį ir svorį. Ilgėja jų raumeninė dalis, trumpėja sausgyslė. Skaiduloje didėja miofibrilių skaičius, o aplink jas beveik 2 kartus padidėja kapiliaru kiekis, tačiau, kapiliarai tiesesni. Veikiant dinaminiams krūviams, labiau kinta raudonosios skaidulos, jos sustorėja, o apie baltąsias skaidulas didėja kapiliarų tinklas.
Didelis ačiū. Radau ko ieškojau ir dar daugiau.