Fizinio krūvio individualizavimas: slenkstinis krūvis, nuovargio požymiai

§ Rugpjūtis 8th, 2008 § Filed under Kineziologija § 3 komentarai

Nuovargis- tai laikinas organizmo darbingumo mažėjimas dėl pokyčių įvairiose organizmo sistemose atliekant fizinį darbą. Nuovargio požymių stebėjimas: odos spalva, prakaitavimas, veido išraiška, judesių koordinacija, dėmesio sutelkimas, subjektyvi savijauta, kvėpavimo tipas, pulso dažnis.

Slenkstinis krūvis – toks minimalus krūvis, kai atsiranda požymių ir simptomų, kurie rodo, kad krūvį reikia nutraukti. (toks krūvis, kuris sukelia subjektyvius ir objektyvius krūvio netoleravimo požymius; reikia apskaičiuoti dvigubą sandaugos rodiklį: 258 – tolerancija gera; 257-190- II funkcinė klasė; 190-150 – III funkcinė klasė; 150 ir mažiau – IV klasė. Slenkstinis krūvis dar vadinamas submaksimaliu krūviu). Treniruojantis krūvis sudaro 60 – 90% slenkstinio krūvio. Treniruojantį krūvį atitinkantis pulso dažnis apskaičiuojamas jei mėginio metu ŠSDmax=130k/min, o ramybėje – 80k/min, pulso prieaugis – 130–80=50k/min, 60 – 90% šio skaičiaus bus 30 – 45k/min. Tad darant pratimus ligonio pulsas t.b. (80+30)–(80+45)=110–125k/min.

Aktyvumo klasifikacija:

A klasė. Praktiškai sveiki žmonės. Šiai grupei priklauso: *pacientai, jaunesni nei 40m, kuriems nėra širdies ligos simptomų ir kurie neturi svarbių koronarinės rizikos veiksnių; *bet kokio amžiaus pacientai, neturintys pagrindinių rizikos faktorių ir krūvio testo rezultatai normalūs. Rekomandacijos fiziniam aktyvumui – be apribojimų. EKG ir AKS kontrolė – nereikalinga. Medicininė kontrolė – nereikalinga.

B klasė. Sergantys nustatyta stabilia širdies – kraujagyslių liga su maža rizika fizinei veiklai, bet šiek tiek didesne, negu praktiškai sveikiems žmonėms. Atitinka I, II funkcines klases. Šiai grupei priklauso: sergantys koronorine širdies liga, kurių klinikinė būklė yra stabili, sergantys širdies vožtuvų liga, sergantys kardiomiopatija. Rekomendacijos fiziniams pratimams: individuali fizinių pratimų programa, sudaryta kvalifikuoti personalo, kuris gali monitoruoti ir moka reanimuoti. EKG ir AKS kontrolė – tik treniravimo pradžioje (6 – 12 užsiėmimų). Medicininė priežiūra – treniruotės metu, kol pacientas supras, kaip kontroliuoti savo aktyvumą.

C klasė. Ligoniai, kuriems pratimų atlikimo metu rizika širdies komplikacijų atsiradimui yra vidutinė ar didelė ir/ar tie ligoniai, kurie nesugeba patys reguliuoti fizinio aktyvumo ar nesupranta jo rekomenduojamo lygio. Atitinka III, IV finkcines grupes Šiai grupei priklauso: sergantys koronarine širdies liga, kardiomiopatija, širdies vožtuvų liga, ligoniai, kurių patologiniai fizinio krūvio mėginio duomenys netiesiogiai susiję su išemija, ligoniai, kuriems anksčiau buvęs skilvelių virpėjimo arba širdies sustojimo priepolis, ligoniai su sudėtingomis širdies aritmijomis nedidelio ar vidutinio intensyvumo krūvio metu ir neefektyvūs vaistai, ligoniai, kuriems pažeistos 3 kraujagyslės arba kairioji pagrindinė vainikinė arterija, ligoniai, kuriems sumažėjusi KS išvarymo frakcija <30%. Rekomendacijos fiziniam krūviui – fizinis krūvis individualizuotas. EKG ir AKS kontrolė – būtina, kol situacija tampa saugi. Medicininė priežiūra – treniruotės metu, kol situacija tampa saugi.

D klasė. Ligoniai su nestabilia širdeis kraujagyslių sistemos klinikine būkle ir ryškiai ribotu fiziniu aktyvumu. Šiai grupei priklauso – ligoniai su nestabilia išemija, nekompensuoti ŠN, nekontroliuojama aritmija, ryškia aortos angos stgenoze, ligoniai su gretutinėmis ligomis, dėl kurių ligonio būklė gali pablogėti. Rekomendacijos fiziniams pratimams – fizinis aktyvumas ribojamas. Kasdieninę veiklą turi numatyti gydytojas.

Individualus ŠSD – dviems skirtingiems žmonėms to paties krūvio metu bus registruojamas skirtingas ŠSD. ŠSD charakterizuoja konkertaus žmogaus krūvio intensyvumą. ŠSD integralinis rodiklis, priklausantis ne tik nuo fizinės, bet ir nuo psichinės būklės. Pagrindiniai vaikų ir paauglų sveikatos stiprinimo fiz. pr. principai: *Optimalus krūvis jauname amžiuje gali duoti teigiamą efektą, per didelis – slopinti augimą, bei brendimą. *Augimo ir brandos metu organizmas pasižymi mažesniais adaptaciniais rezervais, nei suaugęs, jam sunku prisitaikyti prie intensyvių ir didelės apimties fizinių krūvių. Pagrindiniai fizinės treniruotės principai: *kartojimo, reguliarumo ir ilgalaikio poveikio, *laipsniškumo, *įvairiapusiško poveikio organizmui, *pratimų prieinamumo ir individualizavimo.

Skirstymo į medicinines fizinio pajėgumo grupes kritertijai: sveikatos būklė, fizinis išsivystymas, svarbiausių organizmo sistemų ir organų funkcinė būklė, fizinis parengtumas.

Pagrindinė grupė. Tik sveiki mokiniai, kurie įeina į I ir II sveikatos grupę. Šios grupės mokiniai turi mokytis pagal kūno kultūros pamokų programą.

Parengiamoji grupė. Moksleiviai, turintys nedidelių sveikatos sutrikimų, nepakankamai fiziškai subrendę bei nepasirengę, (II ir III sveikatos grupė) taip pat po ligos. Tinka mokyklinė kūno kultūros programa su sąlyga, kad tokios pratybos nepablogintų sveikatos.

Specialioji grupė. Moksleiviai, turintys nuolatinių ar laikinų sveikatos sutrikimų. Turi mankštintis pagal specialią kūno kultūos programą arba gydomosios kūno kultūros pratybose.

3 Responses to “Fizinio krūvio individualizavimas: slenkstinis krūvis, nuovargio požymiai”

  • Saulius rašo:

    Noreciau suzinoti ar veido balimas, esant dideliam fiziniam kruviui ilgesni laika, yra sirdies aritmijos priezastis. Jai taip ar tai rimta, ir ka tokiu atveju daryti? Man yra 18m. Veido balimas buvo ir vaikysteje. Atsakyma noreciau gauti i snoreika0@gmail.com

  • kineziterapija rašo:

    negaliu atsakyti vienareikšmiškai, reikia kreiptis pas kardiologus, kad patikrintų širdies veiklą veloergometru ar kitais fiziniais testais.

  • sunn o))) rašo:

    sveiki,man yra tokia situacija kad metus neturejau jokio normalaus fizinio aktyvumo,negana to prasidejo panikos sutrikimai,galiausiai depresija,dabar as ja gydau,taip pat del vaistu nuo depresijos priaugau kazkur 10kg ir turiu kokiu apytiksliai 10kg antsvori pagal ugio/svorio koeficienta,siaip kas susije su svorio kilnojimu tai as ji toleruoju neblogai,bet vat tik pabegioju truputi ir pradeda trukti oro,gan greit isenku.sirdies kardiograma ir echoskopija daryta,viskas normose jokiu pakitimu nerasta,pagal kraujo tyrimus ir viskas gerai,skydliaukes sutrikimu nerasta.seniau taip man nebudavo,kad truputi pabegiojus uzimtu kvapa ir pradetu sirdis stipriau plakti,del ko tai galetu but?gal tiesiog fizinio aktyvumo stoka+dar sioks toks ansvoris,taip pat esu rukantis ir turiu lengva hipertenzija kuria taip pat gydau,tik jos atsiradimo priezastys man nenustatytos,daktare tik mano kad tai del psichologiniu sutrikimu.ir seip ar nerimo sutrikimas bei depresija gali itakot fizine istverme?jei nesunku atrasykit man i email:sufferthepeople@yahoo.com dekui

  • Leave a Reply