FUNKCINĖ IR NUSKAUSMINANČIOJI ELEKTROSTIMULIACIJA
Elektrostimuliacija (ES) atsirado prasidėjus kosminiai erai, kada iškilo klausimas apie kosmonautų darbingumą, nes kosmonautų būklė, kai jie kosmose išbuvo 17 parų buvo labai bloga, tad mokslininkai nustatė, kad ilgi kosminiai skrydžiai neįmanomi. Tą problemą išsprendė su rūbais, kuriuose yra elektrodai, kurie stimuliuoja, taip buvo įveikta nesvarumo problema. Žinoma ir fiziniai pratimai kosmose po 3 valandas iki suprakaitavimo yra būtini.
Klinikoje ES įgauna vis didesnį pritaikymą – minimalizuoti vaistų vartojimą.
Gali būti stimuliuojama ir galva, kad praplėsti kraujagysles, bet tada būtina rašyti ENG, bei žiūrėti ar ES išplečia ir likusias kraujagysles, kad greičiau tekėtų kraujas, nes jei kraujas bėgs greičiau nei 82cm/s, tada kraujo eritrocitai nespės pasisavinti nuodingųjų medžiagų ir atiduoti maistingąsias. Pritaikant ES kraujo apytaka sumažėja. Tikslas – medicininis – atpalaiduoti kraujagysles, ugdyti raumenų jėgą įsitempiant. Tačiau padauginus ES srovę gausim blogus rezultatus. Vietoj vazodilatacijos (išsiplėtimo) vazokonstrikciją.
ES svarbus grįžtamasis ryšys – koks raumens yra funkcinis pajėgumas, kurį geriausiai atspindi apčiuopa ir daug kitų mėginių.
Elektrostimuliacija gali būti leidžiama per galvą kai yra grėsmė išeminių insultų buvimas.
- viskas priklauso nuo dozės, ES gali žmogų nužudyti, bet tinkamos dozės gydo.
Naudojant elektrostimuliaciją gerėja:
*Fizinis aktyvumas
*Sumažėja barkatinis metabolizmas
*Sumažėja stenokardinių skausmų dažniai
*Priepuolių pasikartojimų skaičius
*Pagerėja vainikinių kraujagyslių kraujotaka miokardų pakenktoje zonoje. Esant angina pektores skausmams veda į miokardo infarktą, kuris įvyksta dėl to, kad tam tikrose miokardo (širdies raumens) zonose sutrinka zonų maitinimo kraujo apytaka. Kraujas nepatenka į miokardą dėl įvairių priežasčių, gali spazmuoti, gali būti susiaurėjimai, tuo išsivysto be kraujo apytakos išeminės zonos, jos ne maitinamos, pasidaro žymiai neatsparesnės esamam kraujo spaudimui (120 – 150). Tas kraujo spaudimas išardo sienelę, todėl kanadiečiai ir rašo – naudojant elektrostimuliaciją pagerėja buvusių išemituotų be kraujo apytakos zonų funkcinė būklė, taip kad išemituotose zonose pagerėja kraujo apytaka dėl: 1. pranyksta spazmai, išsiplečia koronarai (teka daugiau kraujo), nes sumažėja simpatinis aktyvumas. 2. prasideda naujų kraujo gyslų įaugimas – proliferacija. Per ilgesnį laiką jos pradeda augti, formuotis į pažeistą zoną – čia elektrodai ant širdies ploto.
Fiziniai pratimai padeda auginti raumenis, nes didėja jų skaidulos, skaidulos padidėja todėl, kad pagerėja kraujo apytaka.
Kraujo apytaka pagerėja todėl, kad:
1. atsiveria kapiliarai fizinio krūvio metu jų atsiveria 4 – 5ki iš 6, ramybės metu funkcionuoja tik 1. Tad jais pradeda tekėti kraujas.
2. ilgai treniruojantis ląstelė turi gauti daugiau kraujo, nes kapiliarų atidarymo neužtenka. Taip kaip auga raumuo.
Raumens ląstelė yra šešiakampė, kurią maitina 6 kapiliarai kampuose. Fizinio krūvio metu kapiliarai funkcionuoja, nutraukus fizinį krūvį kapiliarai pradeda nykti – raumuo pasidaro kaip skuduras. Tas pats yra ir miokardo infarkte – miegančių kapiliarų atidarymas ir proliferacija.
Funkcinė elektrostimuliacija – kai išauga naujos kraujagyslės, kai auginama tos priežastys (?) – pagerina audinių ir organų funkciją.
Funkcinė elektrostimuliacija
Funkcinės elektrostimuliacijos (FES) pradininkas – prof. Alijeri iš Italijos. Pats buvo po insulto, tad bandė ant savęs.
ES Reikšmė – vienas iš seniausių ir efektyviausių fizinės terapijos metodų.
Taikant ES reikia žinoti ką stimuliuoti. Reikia turėti šių žinių: fiziologijos, reabilitacijos medicininės, inžinerijos, radiotechnikos, kompiuterių žinių, ortotikos, kineziologijos, dinamikos metodikos.
Klasikinė ES buvo iki 50m (tik nežinau čia turbūt iki 1950?). po to prasidėjo naujoji ES: I. FES 50m, bet klinikinė 1970m. V.Alijeri. II. Ir 1970m išsivystė nuskausminančioji elektrostimuliacija (TENS).
Abi sritys taikomos: kosmose, klinikinėje medicinoje, sporto medicinoje (labai svarbus funkcijos atsistatymas. ES gali sustiprinti jėgą 20 – 40 % per 10d. ES daug geriau stiprina jėgą, nei fiziniai pratimai. ES labai gerai pagerina veninę kraujotaką), profesinėje veikloje, karinėje veikloje (populiaru karo lakūnų tarpe).
FES veikia: ląstelinį, audinių, segmentinius, sisteminius sluoksnius.
Elektros srovė taiko ištyrus žmogaus signalą, kuris panašus į kardiogramos. Srovė – 20 – 25miliamperai.
ES programuojama į: dažnį, impulso trukmę (poveikio), susitraukimą – atsipalaidavimą (impulsas įeina lėtai, mažu kampu ir išeina taip pat, tada būna neskausminga – kuo didesnis kampas, tuo skaudžiau), intensyvumas, amplitudė.
Silpnas ES poveikis penktadaliu padidina kraujotaką, o jėga didėja per masę.
Krešulių susidarymą lemia kraujo tėkmės sulėtėjimas. O blauzdose yra angos, todėl jose sulėtėja kraujo apytaka, tada susidaro sūkurinis tekėjimas, kuris sąlygoja tromboembolų susidarymą, bet jie neplyšta ir nekeliauja, tad svarbu, operacijų metu kraujo tekėjimas nesulėtėtų. Reikia taikyti prevenciją – ES arba naudoti periferinę širdį (aparatas, kuriuo lankstomos kojos). ES operacijos metu kraujo apytaką pagerina visą laiką, o tvarstant koją su elastiniu bintu didinama rizika. Pooperaciniam periode blauzdoje kraujo apytaka pagerėja 20%, sumažėja anglies dvideginio kiekis 6% ir padidėja deguonie kiekis.
Elektrostimuliacija padeda daug greičiau ir geriau išvystyti raumenį, daug greičiau nei fiziniai pratimai, nors tai ir yra pats geriausias fizinis krūvis.
Elektrostimuliacija žymiai efektyvesnė jėgai, ištvermei formuoti, 20 – 40% raumenų jėgą „užvaryti“ per 10 – 20 procedūrų, procedūra 10min. fiziniai pratimai tai galėtų padaryti tik per 1 – 2 mėnesius.
Trigalvis šlaunies raumuo pavojingas trombo embolų formacijai – labiau vyrams (beveik 66% formuojasi čia). Elektrostimuliacija šiam raumeniui yra tam, kad nesivystytų tromboembolinės komplikacijos. Čia yra kraujo apytakos pakitimai. Kai raumuo stimuliuojamas labai silpnai 10min. (fascikuliaciniai sutrikimai – susitraukia tik skaidulos pats raumuo nesusitraukia). Kraujo apytaka eksponentiškai, statistiškai patikimai didėja ir tik nutraukus stimuliaciją kraujo apytaka pradeda mažėti. Per 10min. ES kraujotaka padidėja 1/5 tai yra 20% pagerėja kraujo apytaka ir kai kiekvieną dieną kraujo apytaką gerinant po 20% didėja jėga.
Per 10 dienų stimuliuojant po 10min, raumens jėga didėja 20% patikimai statistiškai – tai fiziniai pratimai tikrai per tokį laiką padaryti negali. Kraujo apytakos pagerėjimas sąlygoja jėgos padidėjimą.
Anatomiškai raumuo sudarytas iš 3 rūšių skaidulų: stambių – jėgos (5 mikronai), vidutinių – pusiau jėgos, pusiau koordinacijos (3 mikronai), smulkių – koordinacijos (1mikronas). Stambioji skaidula turi storą, plona – ploną motoneuroną. Leidžiant ES pirmiausia susitrauks stambi skaidula. Jei skaidulos diametras didesnis srovė teka greičiau, todėl, kad yra mažesnis pasipriešinimas – varža mažiausia. Fiziologiškai kada kalbama apie raumens susitraukimą pirmiausia susitraukia smulkiosios skaidulos, paskui rekrutuoja, įsijungia nepavargusios skaidulos, kai jos pavargsta pereina į stambesnes skaidulas ir tik paskui, pačiam gale, kai šios skaidulos pavargsta įsijungia stambiosios skaidulos. O per ES atvirkščiai, todėl, kad orientuojamasi tik į jėgos skaidulas (stambias), o į smulkias ir vidutines praktiškai nekreipiama dėmesio.
Svarbu kokį: 1. signalą duoda elektrostimuliacija – panašus į kardiogramą. Kuo įėjimo signalo kampas statesnis, tuo skaudesnis impulsas, kuo mažesnis – tuo mažiau skaudus. 2. pasikartojimų dažnis – kiek per sekundę atsikartoja impulsas naudojama 2 – 50 – 70 hm. 3. svarbus susitraukimų ir atsipalaidavimų tarpusavio santykis. Ramybė turi būti 3 kartus ilgesnė už susitraukimą. 4. svarbu amplitudė, kuri rodo kokia jėga reikia sutraukinėti raumenį. Priklausomai nuo raumens tipo (greiti, lėti, vidutiniai), nuo susirgimo (ūminiam – vienas, lėtiniam – kitas). Šie visi parametrai turi būti žinotini tuo juos galima keisti (priklausomai nuo raumens santykius tarp susitraukimo ir poilsio intervalų).
Kardiochirurgija – į širdį įvedamas elektrodas ir stimuliuojama.
Tromboembolinės komplikacijos – dėl jų mirčių būdavo 12 per metus, netaikant ES, pradėjus taikyti, bet nedideliu mastu – pamažėjo iki 7 mirčių per metus, pradėjus stimuliuoti daug – 4 mirtys per metus.
Traumatologija – paveikiamos tik jėgos skaidulos – silpniau, tik skaidulos virpės, tuo kraujo apytaka gerės, bet lūžiai, kaulai nejudės.
Ortopedija – būna sutrikusi kraujo apytaka. Kaulo kraujo apytaka yra lygi arba intensyvesnė nei raumens, o po protezavimo ligonis nejudinamas, tad kaulas negyja, tad turi būti atliekama mankšta iki slenkstinio krūvio (10 min. į dieną po 2 kartus). Po mėnesio intensyvios ES visi kaulo defekto reiškiniai sumažėjo.
Nudegimai – kad gydyti su ES reikia sveikos odos, tad naudojami laidūs hidroforiniai tvarsčiai, tad kraujo apytaka daug pagerėja. Naudojama ikislenstinė ES.
Urologija – šlapimo nelaikymas – sulaikymas. Reikia žinoti kokios srovės, nors ir elektrodų vietos tos pačios nelaikymui ir sulaikymui, tačiau srovės skirtingos.
Endokrinologija – padeda 95% ligonių.
Nuskausminančioji elektrostimuliacija (TENS)
TENS – nuskausminančioji elektrostimuliacija
93% TENS naudojama aštriam skausmui mažinti, 96% – lėtiniam skausmui mažinti
TENS gauna 450,000 ligonių
TENS naudojimas platus: vidaus organų skausmams, stenokardiniai skausmai, (angine pectories) – krūtinės angina.
Nuskausminančioji elektrostimuliacija – objektas skausmo malšinimas.
Jei kraujagyslė sklerizuota elektrostimuliacija nieko nepadės, tik šuntavimas, bet tik 5 – 6 metams tačiau elektrostimuliacija padeda iš sklerizuotos kraujagyslės išauginti naujas kraujagysles. (čia ne apie kamienines, bet iš jos išauga naujos mažos smulkios).
Nuskausminančioje elektrostimuliacijoje yra viskas paprasčiau – ten yra skaudama vieta, kuri ir stimuliuojama.
ES padeda gydyti kontraktūras. Uždedami nuskausminantys elektrodai tada laužiama kontraktūra. Skausmas mažina kraujagyslių aprūpinimą krauju – o ES gerina kraujotaką nuimdama skausmą. Skausmas malšinamas atliekant ES parinkus tam tikrus parametrus – yra TENS 1, TENS 2.
Rezultatai: sumažinamas skausmas – pakeičiamas jo pobūdis. 60% ligonių ES yra efektinga.
Pvz.: Tarkim yra skausmas kaklo srityje, ten uždedama ES, tada skausmas liaunasi, todėl kad: jis veikia dviem kryptim – pirmoji – jis eina į stuburo smegenis, o tam stubure ES tarsi užkerta (stemoforas) skausmo kelią į skausmo analizės centrus. Skausmo analizatoriai negauna skausmo impulsų, jis nežino, kad yra skausmas. Antra – stimuliuojant iškart paveikiamas skausmo centras kitais keliais ir skausmo centras reaguoja į mažesnį ateinantį skausmą. Atidaro čiaupą, kuriuo pasipila visos polimentinės medžiagos, endogeniniai polipeptidai, kurie (endorfinas, enkafelinas ir kt.) užblokuoja skausmą – dalis skausmo uždarytas ir nebepraeina, dalis naikinamas polipeptidais, todėl skausmas sumažėja arba visai pranyksta. ES aktyvina organus, kurie sugeba gaminti morfijų, kad jis galėtų malšinti skausmą.
ES mechanizmų yra maždaug 7. Vienas iš jų – visi mūsų jausmai (skausmas ir ne) siunčiami iš skausmo ir neskausmo receptorių, kurie patenka į nugaros smegenis, užpakalinius ragus. Čia yra želatininė masė, kuri sudaryta iš T ląstelių. Visi jutimai ateina į T ląsteles, čia kaupiami, tuo nuskausminančiosios ES paskirtis – kad reikia pasiųsti galingą impulsą neskausmo laidais, kad jie gausiai plūstant užpildytų T ląsteles ir kita informacija skausmo, kuri plinta lėčiau, jau nebepatektų į T ląstelę, jos jau nebepriimtų. Esant lėtiniam skausmui duodama gausesnė, stipresnė informacija.
Buvo atvejis, kai ligoniui skausmo malšinimui buvo paskirtos narkotinės medžiagos, bet TENS įveikė skausmą.
