Gydymas padėtimi
Kineziterapija pradedama pirmosiomis ligos dienomis gydymu padėtimi. Ligoniui gulint ant nugaros, ranka atitraukta į šalį, dilbis supinuotas, visa ranka peties lygyje, į pažastį įdedamas volelis, ant ištiestos rankos dedamas smėlio maišelis, po keliu pakišamas volelis, pėda atremta 90° kampu. Taip kartojama po 1h 4 – 5 kartus per dieną.
Kai kurių ligų atveju svarbu, kokia kūno ar jo dalių padėtis būna ramybėje. Bali būti suteikiama speciali koreguojanti padėtis, naudojant įvairius įtvarus (lenkopleistinis tempimas, voleliai, vartomas stalas ir kita). Tai daroma siekiant išvengti sąnarių ir raumenų kontraktūrų, patologinių sinkinezių ir sudaryti fiziologiškas sąlygas judamajai funkcijai atsistatyti. Rekomenduojama taikyti ne iškarto visiems sąnariams, o pakaitomis ir įvairiom kombinacijom, nes vargina ligonį.
Gydymas padėtimi – tai pasyvus kineziterapijos metodas, taikytinas sunkiems ligoniams. Gydymo padėtimi tikslas – ilgas gulėjimas turi įtakos viso organizmo veiklai (sumažėja plaučių ventiliacija, sumažėja krūtinės ląstos ekskursija, silpnėja kvėpavimo raumenys, kvėpavimas tampa paviršinis, paveikiama ir kaulų sistema – vystosi kontraktūros, atrofijos, pragulos), todėl reikalinga kineziterapija, profilaktika.
Pragulos – tai audinių sužalojimas arba deformacija atsirandanti dėl tiesioginio spaudimo arba trinties.
Etiologija – vystymasis:
1) spaudimas – žmogaus kūno svoris spaudžia audinius ties kaulų iškylimais prie išorinio paviršiaus. Sunkios antklodės, tvarsčiai, drabužiai tą spaudimą didina. Kai žmogus negali judėti arba dingsta pojūčiai spaudžiant audinius ilgesnį laiką juose sutrinka kapiliarinė kraujotaka, audiniai apmiršta.
2) šliejimas – audinių mechaninis pažeidimas, netiesioginis spaudimas, kuris susidaro dėl audinių judėjimu paviršiumi arba šliejimusi ir tas šliejimasis atsiranda tada, kai žmogus pasislenka žemyn. Sutrinka kraujotaka giluminiuose audiniuose, audiniai miršta dėl deguonies stokos, tai gali būti nepastebima, kai paviršiniai odos sluoksniai nepažeisti.
3) trintis – šliejimosi komponentas. Dėl trinties nubraukiamas ragėjantis odos sluoksnis, atsiranda paviršinės žaizdos. Trintis didėja dėl drėgmės, todėl kai pacientas prakaituoja, nelaiko šlapimo, sėdi ant drėgmę palaikančio paviršiaus, nesugeriančių drėgmę drabužių, greičiau vystosi pragulos.
Pragulų vystymąsi turi prižiūrėti slaugytojos, bet turi būti ir kineziterapeuto priežiūroje.
Pragulos vystosi dėl atskirų kūno dalių spaudimo tam tikra jėga tam tikrą laiką, dėl to žūsta audiniai. Pragulos susiformuoja ten, kur kaulas yra arti paviršiaus arba ant tų kūno dalių, kurios spaudžiamos sėdint arba gulint.
Pragulų formavimosi vietos (dažniausios): gulint ant nugaros – pakaušis, pečiai, alkūnės, kryžkaulis, kulnai. Gulint ant šono – ausis, petys, gūbrys, keliai, kulkšnis. Sėdint – mentės, kryžkaulis, sėdynkaulis, kulnai, pėdos pagalvėlės. Kineziterapijos tikslas – šiose pragulų formavimosi vietose sumažinti spaudimą.
Profilaktika – ateitis. Metodai sumažinantys spaudimą, kas ir yra pagrindinis tikslas siekiant išvengti pragulų – reguliariai keičiama kūno padėtis, arba specialūs įrenginiai, skirti spaudimo sumažinimui (specialios lovos – vandens, oro maišai, masažinės lovos, pagalvėlės, voleliai, vilnos, vandens pagalvės, sėmenų maišeliai) – jų tikslas lietimosi paviršiaus didinimas, stiprinti organizmo vidinę pusiausvyrą, lemiančią audinių sveikatingumą, augimą, atstatymą. Gerinti išorines sąlygas, reikalingas audinių gijimui, saugoti odą nuo įbrėžimų, nuo odos pažeidimų, svarbi asmens higiena, dėl to priežiūrai naudojami specialūs preparatai, neleidžiantys plisti infekcijai (reikia pašalinti visus drėgmės faktorius).
Spaudimo sumažinimui naudojamos plokštumos, atramos (jos turi: suteikti stabilumo, turi būti priemones lengva pakeisti, neturėtų būti sunku patikrinti odos paviršių, turėtų būti lengvos, patvarios, pigios).
Spaudimo mažinimas: pasukimas, perkėlimas, padėties keitimas.
Ligonius, kuriems gali formuotis pragulos, reikia vartyti kas 2h laikrodžio rodyklės kryptimi (2h ant šono, 2h ant nugaros, 2h ant kito šono, 2h ant pilvo) atsižvelgiant į individualius ligonio ypatumus.
Taikomos atraminės priemonės – voliukai (fiksuojama ligonio padėtis- ligonis guli ant nugaros, voliukas po keliais, po alkūne, po galva).
Vartymas – jei ligonį keliame patys, tai negalima ligonio traukti, naudojamos paklodės, esančios po pacientu (1 žmogus ties peties juostam, 1 žmogus ties klubais, 1 žmogus laiko paklodę). Verčiant ant šono pirma reikia paslinkti prie krašto tada versti. Reikia mokinti pacientą persikelti lova – vežimėlis. Sėdinčius ilgai vežimėlyje patariama pasikelti ir pabūti 15s. Jei ligonis nors kiek aktyvus, reikia visada įtraukti į persikėlimą.
Taisyklės vartant ligonius
1) Nespausti, neliesti jokios pavojingos vietos, nes tai gali sukelti paodinį audinių išsekimą, degeneraciją.
2) Kur tik galima būtinai sumažinti kūno svorio spaudimą jautrioms vietoms, jei įmanoma pacientą paversti kas 2h ir tai kažkur žymėti.
3) Kai slaugomas gulinti pacientas naudoti pagalvėles, čiužinius nuo pragulų, kas nesiliestų keliai ir klubai, atsiradus žaizdoms dubens srityje reikėtų sumažinti sėdėjimo kėdėje laiką.
