IMPULSINIŲ SROVIŲ TERAPIJA
Impulsinės srovės – tai impulsais einanti elektros srovė. Impulsinės srovės skirstomos pagal impulsų amplitudę, dažnį ir trukmę. Priklausomai nuo charakteristikos, šios srovės gali dirginti, stimuliuoti, slopinti, sukelti elektromiegą, nuskausminti.
Impulsinės srovės labai efektyvios, ypač kai jų poveikis sutampa su organizmo bioritmais.
Pagal impulsų formą skiriamos tokios impulsinių srovių rūšys:
– stačiakampės formos srovė – kai impulso ilgis nuo 0,1 iki 1msek., o dažnis nuo 1 iki 160 Hz; impulsų ir pauzių trukmės santykis keičiamas. Naudojamos elektromiegui, elektroanalgezijai, elektrodiagnostikai ir elektrostimuliacijai;
– trikampio formos srovės – kai impulso ilgis 1 – 1,5msek., dažnis 100 Hz, tai tetanizuojanti srovė, tinkanti elektrodiagnostikai ir elektrostimuliacijai;
– diadinaminės srovės (Bernaro srovės) – pusiau sinusoidinės, dažnis 50 – 100 Hz;
– sinusoidinės srovės;
– sinusoidinės fluktuojančios srovės.
IMPULSINĖS SROVĖS
Veikimo mechanizmas. Naudojant impulsines sroves, audiniuose paeiliui vyksta elektrolizė ir poliarizacija. Periferijoje blokuojami nerviniai receptoriai, aktyvėja kraujotaka, endokrininės sistemos funkcija, greitėja energetiniai procesai ląstelėse, todėl susidaro bioaktyvios medžiagos, dėl kurių smegenų žievėje atsiranda dominantės židinys, kuris slopina skausmo židinį.
Gydymo poveikis:
– nuskausminantis;
– slopinantis uždegimą;
– stimuliuojantis;
– veikiantis trofiką;
– skatinantis regeneraciją;
– mažinantis spazmus;
– norminantis dirginimo ir slopinimo procesus smegenų žievėje.
Pagal dažnumą skiriamos tokios impulsinės srovės:
Elektromiegas
Tai metodas, kai centrinė nervų sistema veikiama stačiakampės formos impulsinėmis srovėmis, kurių dažnis nuo 1 iki 130 Hz, stiprumas nuo 2 iki 4mA, impulso trukmė 0,4 – 2msek., įtampa maža – iki 50 V. Tai nemedikamentinio neurotropinio poveikio metodas.
Veikimo mechanizmas aiškinamas dviem teorijom. Pagal refleksinę teoriją, impulsinės srovės per akių vokus refleksiškai veikia galvos smegenis, hipotalaminę bei limbinę sritį, taip pat retikulinę formaciją, sukelia slopinimą, snaudulį, miegą. Humoralinė teorija aiškina, kad, impulsinėms srovėms veikiant, kraujyje atsiranda biologiškai aktyvių cheminių medžiagų, gausėja endorfinų, tuo aiškinamas raminantis, migdantis ir skausmą mažinantis poveikis.
Gydymo poveikis:
– ramina, šalina emocinę įtampą, gerina miegą;
– gerina smegenų trofiką, mažina nuovargį;
– gerina kraujotaką, audinių mikrocirkuliaciją;
– gerina kvėpavimo funkciją;
– aktyvina skydliaukės veiklą.
Metodika. Elektrodai dedami ant užmerktų akių ir speninių ataugų srityje. Dažnis 15 – 40 Hz, ligonis turi justi lengvą vibraciją. Procedūros trukmė 60 min. Vieni ligoniai procedūros metu užmiega, kiti tik snaudžia, treti užmiega po procedūros. Būtina izoliuota nuo triukšmo patalpa.
Indikacijos:
– neurozės;
– I – II stadijos hipertoninė liga;
– ischeminė širdies liga;
– skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė;
– diencefalinis sindromas;
– vibracinė liga.
Kontraindikacijos:
– akių uždegiminės ligos;
– veido egzema;
– arachnoiditas;
– isterinė neurozė.
Centrinė elektroanalgezija – tai centrinės nervų sistemos veikimas mažo stiprumo elektros srove. 200 – 300 Hz dažnio srovė veikia raminančiai, o elektroanalgezija prasideda nuo 800 – 1000 Hz ir daugiau dažnio impulsų. Vienodas ritmiškas dirginimas mažo stiprumo srove sumažina smegenų retikulinės formacijos aktyvumą, sukelia parabiotinę būklę. Todėl sumažėja informacijos srautas iš periferijos į galvos smegenų žievę, susilpnėja simpatoadrenalininės sistemos tonusas, grįžta pažeista emocinė, vegetacinė, hormoninė pusiausvyra. Šis gydymo metodas turi sedacinį, antistresinį poveikį, mažina skausmą, gerina nuotaiką. Rekomenduojama šį gydymo metodą taikyti esant ryškioms vazospastinėms reakcijoms.
Kontraindikacijos: galvos smegenų kraujotakos pažeidimai, organiniai, trauminiai, infekciniai centrinės nervų sistemos pažeidimai, psichikos ligos.
Amplipulsterapija
Tai toks elektroterapijos metodas, kai naudojamos sinusoidinės 5000 Hz dažnio srovės, moduliuotos žemu dažniu (10 – 150 Hz), vadinamos sinusoidinėmis moduliuotomis srovėmis (SMS). Ligoniai jas gerai pakelia, jos staiga nesutraukia raumenų, švelnios. Prie jų ligoniai nepripranta. Yra keturios darbo rūšys:
I – „moduliuota srovė“ – 5000 Hz srovė, moduliuota žemo dažnio virpesiais, stipriai dirginanti. Naudojama elektrostimuliacijai.
II – „moduliuota srovė – pauzė“ – tam tikro dažnio moduliuotų virpesių serijos kaitaliojamos su pauzėmis. Srovės veikimo ilgį ir pauzę galima reguliuoti. Tinka elektrostimuliacijai.
III – „pasikaitaliojančios moduliuotos ir nemoduliuotos virpesių serijos“ – veikia nuskausminančiai, nelabai dirgina. Šiuo metodu parengiama dirva kitai SMS rūšiai.
IV – „pasikartojančios dviejų dažnių moduliacijos“ – sinusoidinė srovė moduliuojama pakaitomis dviem dažniais – pastoviu 150 Hz dažniu ir besikeičiančiu – nuo 10 iki 150 Hz. Prie šios srovių rūšies nepriprantama, jos stipriai nuskausmina, veikia kraujotaką.
Dirginantį SMS poveikį galima reguliuoti keičiant srovės stiprumą ir moduliacijos gylį. Moduliacijos gylis išreiškiamas procentais – nuo 1 iki 100%. Jis rodo, kiek skiriasi impulsų serijų virpesių amplitudė nuo pagrindinės srovės amplitudės. Juo didesnis moduliacijos gylis, juo stipresnis dirginimas. Esant ryškiam skausminiam sindromui, naudojamas 25% moduliacijos gylis, o skausmui rimstant, jį galima didinti.
SMS poveikį organizmui galime reguliuoti darbo rūšimi (I, II, III, IV), režimu (nuolatinis ir kintamas), dažniu (nuo 10 iki 150 Hz), periodų trukme ir moduliacijos gyliu (nuo 25 iki 100%). SMS procedūras ligoniai gerai toleruoja, po elektrodais dirginimas nedidelis (todėl galima naudoti vaikams), nelabai apkraunama širdies ir kraujagyslių sistema.
Veikimo mechanizmas ir gydymo poveikis:
– nuskausmina, nes gerina kraujotaką, mažina edemą, skatina endorfinų išskyrimą, šalina spazmus,
– gerina endokrininės sistemos veiklą,
– gerina vegetacinės sistemos funkciją,
– gerina audinių trofiką.
Elektrodai kaip elektroforezės.
Nuskausminimui dažniausiai naudojamos 2 darbo rūšys (III ir IV, kad būtų mažesnė pripratimo galimybė ir greitesnis poveikis).
Elektrostimuliacijai tinka II darbo rūšis. Reikalui esant, galima keisti moduliacijos gylį ir dažnį. Tai priklauso nuo pažeidimo sunkumo. Galima atlikti ir apytikslią elektrodiagnostiką.
Indikacijos:
– I – II stadijos hipertoninė liga;
– periferinės kraujotakos sutrikimai, pavyzdžiui, obliteruojantis endarteriitas;
– limfostazė;
– periferinės nervų sistemos ligos;
– radikulalgija, esant osteochondrozei;
– vertebrobaziliarinis nepakankamumas poūminiu periodu;
– virškinimo trakto ligos (gastritai ir kartu sumažėjęs rūgštingumas, opaligė, demping sindromas, refliuksezofagitas, hipotoninio tipo tulžies pūslės diskinezija);
– kvėpavimo sistemos ligos (bronchinė astma, destrukcinis bronchitas);
– artritai, artrozės;
– lėtiniai salpingooforitai.
– Kontraindikacijos:
– kaulų lūžiai, hemartrozės;
– ūminiai uždegiminiai procesai;
– kraujavimas;
– tromboembolijos.
