KLIMATO TERAPIJA KLIMATINIŲ FAKTORIŲ POVEIKIS
Klimatas – tai daugiametės gamtos sąlygos susiformavusios tam tikroje vietoje.
Klimatoterapija – tai specifinių klimato ypatumų panaudojimas gydymo tikslams.
Organizmą veikia visi klimato veiksniai: atmosferos slėgis, oro temperatūra ir drėgnumas, kritulių kiekis, vėjo kryptis ir stiprumas, saulės radiacijos intensyvumas. Klimato terapijos procedūros:
– treniruoja organizmo termoreguliacinę funkciją,
– skatina medžiagų apykaitą ir daugelio organų bei fiziologinių sistemų veiklą,
– didina organizmo imunobiologinį reaktyvumą,
– normalizuoja jo neuroreguliacinę funkciją.
Išorės veiksniai organizmui sukelia dvejopą reakciją, t. y. fiziologinę adaptaciją įprastiems klimato veiksniams, arba meteopatinę reakciją, kai organizmas neišlaiko įprastos homeostazės. Manoma, kad trečdalis vidutinio klimato juostos gyventojų yra jautrūs oro permainoms, t. y. meteolabilūs. Miesto gyventojai 1,5 karto labilesni nei kaimo. Nustatyta, kad 50–80 proc. sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis – meteolabilūs.
Svarbiausia klimato terapijos forma yra buvimas ore: oro vonios, miegas lauke, poilsis lauke, gimnastikos pratimai ir sportiniai žaidimai atvirame ore. Šios procedūros dažnai derinamos su saulės voniomis ir maudymusi.
Kontraindikacijos:
– aktyvios formos plaučių tuberkuliozė;
– II ir III stadijos hipertoninė liga su padidintu nerviniu jautrumu;
– Bazedovo liga.
Klimatą lemia 3 veiksniai:
1. Meteorologinis – saulės radiacija, atmosferos, oro savybės ir judėjimas, slėgis, temperatūra ir drėgnumas, deguonies kiekis, jonizacijos laipsnis.
2. Telūrinis – žemės paviršiaus reljefas, kalnai, tarpekliai, jūros, miestai, vandens telkiniai, dirvos savybės.
3. Sociologinis – balų sausinimas, melioracija arba sausų durpių drėkinimas, želdinimas dėl pramonės procesų ir netinkamų trąšų ar pesticidų naudojimas – užterštas oras, vanduo.
Orai pagal poveikį sveikatai skirstomi į:
1. Palankius, kada metereologinių veiksnių dinamika yra tolygi ir menka.
2. Sąlyginai palankius, kada metereologiniai veiksniai kaitaliojasi nesmarkiai.
3. Nepalankius – pastarieji pasireiškia dideliu atmosferos slėgio, vėjo, temperatūros ir drėgnumo šuoliais, kuriuos lydi viesulas, audra, kruša, pūga, didžiausi elektriniai atmosferos kiekiai.
Klimato tipai:
1. Kontinentinis (kalnų, lygumų, tundrų, dykumų, tropinis, subtropinis, stepių ir miškų)
2. Jūrinis (atviros jūros, pakrančių klimatas).
Didžiausios galimybės naudotis natūraliais gamtos veiksniais sanatorijose, kurortuose.
Kurortas (vok. Kur – gydymas, Ort – vieta) – vieta, kurioje yra gamtinių gydomųjų veiksnių (palankus klimatas, mineralinių vandens veiksnių, gydomojo purvo ir specialių įstaigų bei įrenginių ligoniams gydyti).
Pagal pagrindinį gydomąjį veiksnį kurortai skirstomi į:
– klimato (pajūrio, kalnų, dykumų, miškų ir lygumų),
– balneologinius (su mineralinio vandens versmėmis),
– peloterapija (purvo)
Pajūrio klimatui būdingas vasarą didesnis, žiemą mažesnis atmosferos slėgis, nedideli temperatūros svyravimai per parą, tyras ir gaivus oras su ozono ir jūros druskos dalelėmis. Svarbi šių kurortų gydomoji priemonė – maudymasis jūroje (talasoterapija). Juose gydomos nervų sistemos funkcinės, kvėpavimo organų, skydliaukės ir kitos ligos, širdies ir kraujagyslių veiklos sutrikimai.
Kalnų kurortai pasižymi tyru jonizuotu oru, mažesniu atmosferos slėgiu, didesne ultravioletine radiacija. Juose dažniausiai gydoma plaučių tuberkuliozė.
Dykumų kurortų sausas ir karštas klimatas tinka sergantiems inkstų, odos ligomis.
Miškų ir lygumų kurortai – sergantiems kvėpavimo organų ligomis.
Balneologinių kurortų pagrindinis gydomasis veiksnys – įvairios sudėties mineralinio vandens versmės (balneoterapija). Juose geriami mineraliniai vandenys ir jo voniomis gydomos širdies ir kraujagyslių, virškinimo organų ligos, medžiagų apykaitos sutrikimai.
Purvo kurortų pagrindinis gydomasis veiksnys – gydomasis purvas (peloidoterapija). Juose gydomos judėjimo ir atramos organų, nervų sistemos ir ginekologinės ligos.
Kurortologija – mokslas, tiriantis gamtinius gydomuosius veiksnius (klimatą, mineralinius vandenis, gydomąjį purvą), jų fizines, chemines, biologines savybes, poveikį sveikam ir sergančiam organizmui, naudojimą profilaktikai, gydymui ir reabilitacijai. Šis mokslas apima balneologiją, klimato terapiją, talasoterapiją, kurortinę klimatologiją (tiria klimato veiksnių poveikį žmogui.
Yra 5 kurortologijos kryptys:
1. Gamtinių gydomųjų veiksnių išteklių ir jų naudojimo galimybių tyrimas.
2. Šių veiksnių poveikio mechanizmo tyrimas.
3. Gamtinių ir performuotų fizinių veiksnių naudojimas gydymui ir profilaktikai.
4. Gydomųjų veiksnių naudojimo medicinoje efektyvumo tyrimas.
5. Sanatorinės, kurortinės ir fizioterapinės pagalbos, profilaktikos ir aktyvaus poilsio organizavimas.
Klimato sąlygojami pokyčiai ligonius gali veikti kaip ligos paūmėjimą sukeliantys veiksniai. Yra nustatytas ryšys tarp klimato pokyčių ir susirgusiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis. Meteotropinės reakcijos sumažina kurortinio gydymo efektyvumą. Meteotropinės žmogaus reakcijos – tai suma objektyvių procesų ir subjektyvių nusiskundimų, kurie blogina žmogaus sveikatą ir mažina jo darbingumą, veikiant aplinkos veiksniams. Nustatyta, kad sergančiųjų miokardo infarktu padaugėja esant žemam atmosferos slėgiui ir dideliam oro drėgnumui.
Bendros kontraindikacijos, siunčiant ligonius priešrecidyviniam gydymui ir reabilitavimui į kurortus:
1. Visi ūmaus laikotarpio susirgimai, chroninių susirgimų paūmėjimai.
2. Ūmūs infekciniai susirgimai, nesibaigus karantino laikotarpiui.
3. Visi odos ir venerinių ligų ūmios ir užkrečiamos stadijos susirgimai.
4. Psichikos ligos. Visos narkomanijos formos, chroninis alkoholizmas, epilepsija.
5. Visos ūmios stadijos ir paūmėjimo laikotarpio kraujo ligos.
6. Bet kurios kilmės kacheksijos.
7. Onkologiniai susirgimai.
8. Pasikartojantys dažni ir gausūs kraujavimai.
9. Nėštumas (balneologinės ir peloterapinės sanatorijos – visu laikotarpiu); nuo 26 savaitės rekomenduojami klimatiniai kurortai.
10. Visų formų ūmaus laikotarpio tuberkuliozė – į netuberkuliozinio profilio sanatorijas.
11. Visi susirgimai ir ligonio būklė, reikalaujanti stacionarinio gydymo ligoninių, visi chirurginio gydymo reikalaujantys susirgimai.
12. Kai nesudarytos specialios sąlygos – ligoniai, negalintys savarankiškai judėti ir apsitarnauti, reikalingi specialios priežiūros.
