KRIOTERAPIJA
Krioterapija (graikiškai kryos – šaltis) – tai žemų temperatūrų naudojimas audiniams, organams arba visam organizmui atšaldyti.
Naudojamos ekstremalios žemos temperatūros iki –180° C, vidutinės –20° C ir mažos – 0° C.
Veikimo mechanizmas nėra visiškai aiškus, ištirti tik kai kurie jo aspektai:
– poveikis audiniams ir ląstelėms. Šaltis mažina deguonies poreikį, jo naudojimą audiniuose, mažina raumenų susitraukimo aktyvumą;
– poveikis neuroendokrininei sistemai, medžiagų apykaitai. Šaltis sukelia ištisą reakcijų grandinę šilumą reguliuojančiose sistemose, ypač aktyvina adrenokortikotropinę sistemą;
– kraujavimą stabdantis poveikis: sutraukiami smulkūs kapiliarai, kurie vėliau išsiplečia. Tai priklauso nuo šalčio dozės ir procedūros trukmės;
– poveikis nervų ir raumenų sistemai – spazmolizinis ir miorelaksacinis, reguliuojantis raumenų tonusą;
– poveikis uždegimams ir imuninėms reakcijoms – uždegimą mažinantis, imunomoduliatorinis;
– analgetinis efektas, ypač ryškus, blokuojant skausmo receptorius odoje, dalyvaujant endogeniniams opiatams; nutrūksta ryšys užburtame rate „skausmas – raumenų spazmas – skausmas“;
– didina fizinę ligonių toleranciją.
Krioterapija sudaro galimybę mažinti vaistų dozes; tai ypač svarbu reumatinėms sąnarių ligoms gydyti. Metodikos skiriamos į 2 grupes:
1 grupė – kai naudojamos vidutinės žemos temperatūros – apie –20° C ledų aplikacijos, ledo gabalų masažas, bendros ir vietinės šaltos vonios, krioaplikacijos termoelektrinės aparatūros pagalba, chloretilo ir spirito blokados;
2 grupė – kai naudojamos ekstremalios žemos temperatūros iki –120° C nuo 30 sek. iki 3 min. kriokameroje, taip pat apipurškimas šaltu oru iki –180° C nuo 30 sek. iki 5 min.; gali būti naudojama skystas azotas, CO2 aerozolis; čia priskiriama ir kriopunktūra (nuo –60° iki –140° C).
Pats pigiausias krioaplikatorius yra ledai, užšaldyti šaldytuve nuo –4° iki –15° C. Jie naudojami labai dažnai. Galima dėti susmulkintą ledą, atšaldytus šlapius rankšluosčius, šaldytą vandenį.
Šalčio dozavimas labai individualus. Juo aktyvesnis uždegiminis procesas, juo pertraukos tarp procedūrų turi būti trumpesnės. Gydant lėtinius uždegimus, pertraukos po šalčio procedūros ilgesnės.
Gali būti naudojama impulsinių srovių ir šalčio derinys vienu metu.
Siūloma šalčio procedūras derinti su gydomąja kūno kultūra, kaitaliojant jas keletą kartų: 3 min. šaltis, 5 min. mankšta ir pan. Po kelio sąnario artroskopijos edemai mažinti rekomenduojama 15 – 20 min. ledų aplikacijos. Ilgesnės ledo aplikacijos gali sukelti įvairaus laipsnio nušalimą.
Indikacijos:
– artritai, ankilozuojantis spondilitas, osteoartrozė ir kartu sinovitas, ligamentitai, tendinitai;
– traumos, trauminės kilmės kontraktūros;
– smegenų kraujotakos sutrikimai;
– parezės ir paralyžiai;
– skausminiai sindromai;
– autoimuninės ligos (bronchinė astma ir kt.).
Kontraindikacijos:
– alergija šalčiui;
– Reno liga;
– jaunesniems nei 5 metų;
– šaltis kairiojo peties srityje netinka sergant širdies ligomis.
