Kūno masės komponentų metodai, tikslai, kitimai
Antropometrija – žmogaus morfofunkcijų rodymų matavimas (ūgis, kūno masė, apimtys), bei įeina – kūno dalių diametro matavimai, riebalų masės, aktyviosios kūno masės.
Ką antropometriniai matavimai duoda?
1. nustatoma tiriamųjų rizika susirgti tam tikromis ligomis, pagal kurį nors rodiklį – riebalinio audinio kiekis. Per mažai riebalinio audinio – širdies ir kraujagyslių, raumenų ligos, per daug riebalinio audinio – nervų, endokrininėm ligom. (o gal atvirkščiai)
2. kontroliuoti morfofunkcijų požymius, kitimus, susijusius su mitybos korekcijos, fiziniu aktyvumu, sergant kitomis ligomis.
3. nustatyti optimalią kūno masę, kiek turi sverti žmogus pagal amžių, lytį.
4. sekti organizmo augimo, brendimo ir senėjimo procesus.
5. teikti žmonėms rekomendacijas kaip jie gali keisti kūno masės komponentus, teikiant mitybą, fizinius pratimus.
Ne visada pati kūno masė gali pasakyti kiek yra riebalų, raumenų.
Yra daug metodų, nustatančių kokia turi būti normali kūno masė.
*Ūgis minus 100, tada parodo kiek turi žmogus sverti. Jei ūgis nuo 155 – 165, tada atimama 100, jei 165 – 175 – 110, ir taip toliau.
*Kūno masės indeksas – KMI=svoris/ūgio2, jei atsakymas mažiau 18 – tai žmogus liesas, ne daug riebalų, rizikosusirgti nutukimu nėra, 18,6 – 24,9 – normali kūno masė, 25 – 29,9 – antsvoris, daugiau 30 – nutukimas, didelė rizika susirgti.
*Juosmens dubens santykis: juosmens apimtis per kūdžiausią vietą/dubens per plačiausią, moterims normalus santykis 0,83, vyrams – 0,95.
Atskiri kūno masės komponentai
Aktyvi kūno masė,
Visa masė,
Riebalų masė.
Raumenys – jų turi būti apie 40%, nuo visos kūno masės. Naujagimiui – 25%, brendiminiam laikotarpį jų padaugėja. Maksimalus raumenų buvimas – tai būna trumpą laiką, apie 30 metus. Tada raumenų pradeda mažėti, kas 10m iki 2%, iki 75m sumažėja iki 20 – 30%.
Sarkopenija – baltymų sintezės lėtėjimas, tai susijęs su amžiumi raumenų audinių mažėjimas.
Raumenų audinių mažėjimui įtakos turi:
Nejudrumas, per mėnesį imobilizuotoj galūnėj sumažėja 20 – 50% raumenų.
Fiziniais pratimais padidinama raumenų masė. Tuo reikia akcentuoti ekscentrinį susitraukimą.
Riebalinis audinys – kiekvieno žmogaus individualus.
Riebalinis audinys:
*struktūriniai – įeina į ląstelės sudėtį, be kurių organizmas negali gyvuoti. Vyrai turi 3%, moterys iki 12%, riebalinio audinio nuo visos bendros kūno masės. (kitaip dar vadinami – esminiai riebalai, būtini). Vidiniai riebalai – nėra struktūriniai, tai aplink organus esantys riebalai. Suaugęs žmogus turi turėti riebalinio audinio nepriklausomai nuo amžiaus: vyrai mažiau nei 5%, moterims – mažiau nei 15% – per mažas, v – 5 – 9%, m – 15 – 19% – mažas, v – 10 – 14%, m – 20 – 24% – optimalus, v – 15 – 19, m – 25 – 29 – priimtinas, v –20 –24, m – 26 – 30 –per didelis, v – daugiau 25, m – daugiau 30 – nutukimas.
*rezerviniai
riebalinis audinys atsiranda:
kai nėra balanso tarp energijos gaminimo ir sunaudojimo, tam tikros ligos, kurios gali įtakoti riebalinio audinio didėjimą.
Norint sumažinti riebalinį audinį reikia: padidinti energijos išeikvojimą, apriboti energijos gavimą. Abu svarbūs, reikia derinti abu.
Norint sudeginti 0,5g riebalino audinio, reikia sudeginti 3500kcal. Per 1h fizinio aktyvumo vidutiniškai sudeginama 300 – 350kcal.
Kaulinis audinys
Kaulai – 16 – 18% nuo visos kūno masės. Kaulai – svarbi kokybinė kaulinė sudėtis.
Su amžiumi keičiasi kaulų sudėtis: mažėja kaulų, vystosi osteoporozė – padidinta galimybė kaulų lūžiams.
Osteopanezė – tik kaulo tankio retėjimo nustatymas.
Kurie pratimai kaulinio sudėties gerinimui geriausi nėra nustatyta.
Kaulo cheminė sudėtis priklauso nuo fizinio aktyvumo, mitybos (kava, alkoholis išplauna kaulus)
Metodai, kuriais galima įvertinti kiekybinę kaulo sudėtį:
1. Riebalinių raukšlių matavimo metodika – Kalipiometrija. Vertinamos 3, 7 ar daugiau riebalinės raukšlės. Skaičiuojamas kūno tankis, kuri syra išreiškiamas g/cm. Neatlikus fizinio krūvio (dieną prieš) paklaida ±3%
2. Pats tiksliausias metodas: svėrimas vandenyje. Hidrometrija. Paklaida ±0,5%. Atliekama labaratorijose.
3. Bioimpedancinis metodas. (1. basas žmogus ant metalo plokštės, 2. pagal kūno varžą nustatomas vandens kiekis, aktyvi kūno masė, riebalinis audinys). Paklaida iki ±4%. (pats netiksliausias). Žmogus turi nevalgęs, negėręs, moteris ne menstruacijų metu, padai sausi.
Odos varža – odos pralaidumas elektrai.
