Laikysena
Laikysena turi daug apibrėžimų ir vieno tokio konkretaus nėra. Vienas iš apibrėžimų: laikysena, tai kūno dalių išlaikymas tam tikroje padėtyje, pozoje, kurioje nėra įtempti papildomi, specialūs raumenys, tik tie, kurių dėka yra stovima.
Stuburas turi 4 linkius sagitalinėje plokštumoje, frontalioje plokštumoje linkių nėra, jei būtų, reiškia laikysena sutrikus.
Laikysenos sutrikimai sagitalinėje plokštumoje:
1. Padidėjusi krūtininė kifozė (stuburas C formos) – hiperkifozė. Pasireiškia kupra, lordozė yra pamažėjusi.
2. Padidėjusi juosmeninė lordozė – hiperlordozė.
3. Visi linkiai išsitiesę. Stuburas I formos.
4. Padidėjusi kifozė ir lordozė. Stuburas S formos.
Už laikyseną atsakingi:
1) griaučių raumenų sistema (sausgyslės, kaulai ir t.t.)
2) nervų sistema
3) raiščiai
Stuburo laikysenos eiga:
1. gimdoje stuburas tiesus, tai dar vadinama embriono poza.
2. kai vaikas dar mažas, mažai judrus jis dažnai būna susirietęs į kamuoliuką, tad jo stuburas lyg C raidelė.
3. vėliau, kai vaikas pradeda judėti atsiranda linkiai: a) kai vaikas kelia galvą susiformuoja kaklo lordozė, b) sėdant susiformuoja juosmeninė lordozė. Kifozes vaikas turi jau gimus.
Skoliozės požymiai:
Skoliozė, tai šoninis stuburo iškrypimas, kurio metu slankstelis pasisuka aplink savo ašį – šonkaulinę kurpelę.
Skoliozės linkis gali būti: palinkęs į vieną ar kitą pusę, lokalizacija gali būti krūtininė ar juosmeninė, skoliozė gali pereiti iš krūtininės dalies į juosmeninę.
Stubure krūtininė dalis pati stabiliausia, nes yra šonkauliai.
Skoliozė gali būti:
Struktūrinė atsiranda dėl kaulų sistemos pakitimų, raiščių sukaulėjimo.
Funkcinė – raiščių, raumenų sutrumpėjimas (gulint nėra pastebimų išorinių požymių)/
Skoliozę diagnozuoja ligonį paguldžius stebint, bei rentgenu.
Laikyseną įtakoti gali:
* Genetinis faktorius (nustatoma rentgeno nuotrauka). Pastebimi susirgimai tokie, kaip pleištinė slankstelio deformacija, žuvies slanksteliai, vienoje kažkurioje tai dalyje per daug slankstelių (gali būti visose), pusiau pridėtinis slankstelis, juosmeninio slankstelio lumbalizacija, sakralizacija (suaugimas su kryžkauliu), spina bifita (nesuaugę juosmeninės ar kryžkaulio dalies slanksteliai). Sutrikimai medžiagų apykaitos sistemoje, nervų sistemoje.
* Gimdymo metu įvykę kaulų postūmiai.
* Įgyti gyvenimo būdo faktoriai, kuriuos lemia mityba, darbo ir poilsio vietos, sėdima vieta, fizinis aktyvumas.
* Socialiniai faktoriai. Kaip tėvai, mokytojai į vaiko laikyseną žiūri.
* Sporto šakos parinkimas vaikui.
* Lytis, tačiau nėra tvirtai nustatyta, kurios lyties laikysena yra geresnė.
* Kaulinis pakitimas. Šį faktorių lemia kaulų sutrumpėjimas, bei dubens nevienodas pasvirimas.
* Raumeninės prigimties pakitimai. Tai lemia raumenų asimetriją.
Laikysenos vertinimo būdai:
1) Apklausa, anamnezė – apklausti pacientą ar skauda, ar ne, paklausti kuo skundžiasi.
2) Apžiūra, apčiuopa. Žiūrint į žmogų iš priekio anatominė linija turi eiti kaktos, nosies, smakro centrus, bambos centrą, gaktinės sąvaržos centru, kelių ir kulkšnies centru. Iš priekio galima matyti galvą, veidą, vyrams palyginti spenelių aukštį, matyti šonkaulių lanką, rankų ilgį, jų pronaciją, supinaciją (pvz. jei viena ranka labiau pronuota nei kita), matyti ar krūtinės ląsta įdubus, ar atsikišus. Galima matyti bambą, gaktinę sąvaržą, priekinius dyglius, dubens pasvirimą, girnelės padėtį, pėdas. Iš šono anatominė linija turi eiti per speninę ataugą, ausies akromion ataugą, S2 slankstelį, didįjį šlaunikaulio gūbrį, priekinę kelio sąnario dalį, šokikaulio priekinę dalį. Iš šono apžiūrima galvos fleksija, ekstenzija, pečių pronacija, stuburo kifozė, lordozė, dubens pasvirimas, kelių hiperekstenzija, raiščių laisvumas, pėdos skliautas. Iš nugaros anatominė linija eina galvos centras, slankstelio C7 keterinė atauga, plyšys tarp sėdmenų, centras tarp kulkšnių. Iš nugaros apžiūrima galvos (kaklo trikampis), stuburo pasvirimas į kairę ar į dešinę, rotacija, pakrypimas pagal ausį, pečių aukštis, jų pronacija supinacija dėl raumenų susitraukimo, mentės aukštis dažniausiai nustatomas pagal apatinį kampą, ar mentė atsitraukus nuo stuburo vienodai ar ne (raumenų būklė). Matomas šonkaulių lankas, rankų ilgis, atstumas tarp rankų ir liemens (talijos trikampis). Apžiūrimas klubakaulis, jo aukštis, dubens pasisukimas, jo pasvirimas, simetrija, užpakaliniai dygliai, nupaišomi sipsai (klubakaulio duobutės), nustatoma ar sėdmenys yra vienodam aukštyje, vienodo dydžio, ar uodegikaulis yra savo vietoje. Apžiūrimos kojos, kelio sąnarys, kojų formos, jos gali būti X ar O forma, (X formą lemia raumenų asimetrija), jėgos pakitimus, meniskų deformaciją, vertinamos dvi vertikalios linijos – raumenų prisitvirtinimo vietos, kelių pasisukimas, ar kelio hiperekstenzija yra abiejuose sąnariuose, bei čiurnos sąnario padėtis, pėdos pasisukimas, skliauto padidėjimas ar pamažėjimas.
Dominuojanti žmogaus laikysena – tai stovėsena, kaip žmogui geriausia stovėti.
Tikroji pilnapėdystė – kulnas pasisukęs, o skliautas įdubęs.
3) Įvertinamas raumenų tonusas. Tai įvertinama vertikaliuoju svareliu – nuleidžiamas svarelis nuo C7 slankstelio arba nuo sukurtos kojų vidurio linijos, ir žiūrima kur svarelis projektuojasi, turi projektuotis į sėdmenų plyšį.
Stuburo iškrypimas gali būti:
* Kompensuotas, kai C7 slankstelis yra vienoje linijoje su kryžkauliu.
* Dekompensuotas, kai C7 slankstelis nėra vienoje linijoje su kryžkauliu.
4) Bilateralinės svarstyklės – kojos dedamos ant svarstyklių, sudarytų iš dviejų dalių, ant kiekvienos dalies dedama koja, tuo šios svarstyklės nurodo kuriai kojai tenka didesnis krūvis. Lyginama pagal normas.
5) Kojų plantografija – kojų antspaudas ant popieriaus, kuris vėliau lyginamas pagal normas.
6) Veidrodinis prietaisas – kojų antspaudas ant veidrodžio.
7) Rentgenograma – skoliozės kampo pasvirimo nustatymas – kobo kampas. Situs inversija – kai tam tikras organas yra visai priešingoj pusėj nei turi būti.
Elektrostimuliacija (miografija) – nustatomas raumenų tonusas, jėga, ištvermė, pajėgumas.
Keletas pastebėjimų:
*Vertinant raumenų pajėgumą skiriami testai raumenims, fiziniai pratimai.
*Testuojant vieną raumenų grupę reikia išjungti agonistus.
*Dar yra vertinama raumenų jėga, raiščiai, patologija yra ar ne .
Geroj laikysenoj turi būti:
* Raumenų darbo pajėgumas turi būti vienodas.
* Neišvystyti kompensacinių mechanizmų (kad raumuo neatliktų ne savo darbo, o kiti nebūtų neišvystyti).
