Lokaliųjų fizinių pratimų kryptys ir klasifikavimas pagal apkrovos pobūdį
Atliekant jėgos ugdymo pratimą: 1.aiškiai įsivaizduoti ir įvardinti numatomą judesį. 2.judesį vykdantį segmentą įsivaizduoti kaip svertų sistemos dalį, sąnarių sujungtą su likusia kūno dalimi, baze. 3.žinoti, kurios raumenų grupės betarpiškai atlieka judesį ar dalyvauja kaip pagalbinės, o kurios suteikia stabilumą. 4.stengtis pajusti ir kontroliuoti raumenų įtampos kitimą viso judesio atlikimo metu. 5.pakankamai dėmesio skirti sistemos stabilumui. 6.stengtis neutralizuoti inercijos poveikį, tai yra – judesį pradėti ir baigti “be įsibėgėjimo”, o grįžtamąją judesio fazę atlikti lėčiau.
Raumenų jėgos ugdymas. Rekomenduojama poveikio laukų seka: I.stuburo. II.liemens: stuburo – krūtinės ląstos; stuburo – pečių lanko; stuburo dubens; krūtinės ląstos – dubens. III.galūnių proksimalinis (kaklo, žastų, šlaunų). IV.galūnių medialinis (galvos, dilbių, blauzdų). V.galūnių distalinis (plaštakų, pėdų).
Reikšmingi metodiniai principai: *nuo judesių abiem rankom prie vienos; *nuo abiejų kojų judesių iki vienos; *nuo stabilaus iki nestabilaus paviršiaus; *pirma kokybė o tik po to kiekybė; *nuo sudėtingo prie lengvo; *nuo lėto prie greito; *nuo statinio prie dinaminio; *nuo nežymios iki ribinės apkrovos.
Funkciniai treniruokliai – žmogus priverstas naudoti savo atraminę bazę. Tai yra labai sveika jei einate teisingu keliu. Leidžiama apkrauti norimu krūviu, amplitude…
