Manualinės medicinos metodų taikymo indikacijos
Šiuo metu vienas pagrindinių manualinės medicinos klausimų yra: kada (Esant kokioms būklėms) taikyti manualinės medicinos metodus. Su šiuo klausimu tiesiogiai siejama osteochondrozės hiperdiagnostikos problema. Remiantis Zaporožės gydytojų tobulinimo instituto duomenimis gautais ištyrus 12.000 tūkstančių pacientų galima teigti, kad populiacijoje egzistuoja vertebrologijos, o ne osteochondrozės problema. Vertebrologijos sąvoka apima problemas sukeliamas stuburo kanalo susiaurėjimo, listezės, endokrininės sistemos pokyčių. Ir tik apie 18 procentų sutinkamos patologijos yra nulemta degeneracinės stuburo patologijos. Šias problemas galėtume apibūdinti kaip amžinius pakitimus stuburo judesio segmente. Todėl kalbat apie patologiją reikia atminti, kad distrofiniai pakitimai gali apimti bent kurį judesio segmento elementą. Pvz.: mes galime nestebėti pakitimus tarpslanksteliniame diske, bet pakitimai gali manifestuoti raumenyse, kraujagyslėse ir t.t.
Distrofinių degeneracinių procesų (osteochondrozės plačiąja žodžio prasme) ETIOPATOGENEZĖ
Visi galimi veiksniai yra dalinami į 2 grupes:
1. Baziniai veiksniai (jie nepasiduoda mūsų poveikiui):
– hipoksija. Stuburas gauna maitinimą tiesiogiai iš kraujagyslių tik iki 17 metų. Vėliau šis procesas vyksta difuzijos būdu. Todėl senstant organizmui pirmiausia mityba yra sutrikdoma stubure.
– apykaitinių procesų sutrikimas.
– fermentinių procesų sutrikimas.
– autoimuninė agresija. Osteochondrozės metu irstančio branduolio dalelės patenka į kraują, kas sukelia autoimuninį atsaką. ;
Visi anksčiau paminėti procesai (baziniai veiksniai) apibūdinami kaip procesai, kurie vyksta organizmui senėjant. Jie dažniausia nėra lydimi skausmo. Todėl fiziologinis senėjimas nėra blogas procesas, jis nereikalauja terapinio poveikio. Skausmas yra sukeliamas kai prie fiziologinių (bazinių veiksnių) prisideda rizikos faktoriai. Jie ir sukelia skausmą.
Rizikos veiksniai (veiksniai, kuriuos mes galime koreguoti):
– infekcijos.
– intoksikacijos ypač medikamentinės (B1, B6).
– raumenims veiksnys, jis, manoma, yra vienas pagrindinių veiksnių. Geras raumeninis gorsetas apsaugo stuburą nuo žalojančių veiksnių. Su raumenimis siejamas ir „fazendos sindromas“. Jo metu pažeidžiami raumenys ir raiščiai. Pagrindinė išvada tuo atveju yra ta, kad manualinės medicinos metodai (tiksliai nustačius priežastį) yra netaikytini.
– kiti sindromai , kurie yra maskuojami osteochondrozės pavadinimu. Jie gali būti sukelti kitų sistemų pažeidimo. Pvz.: papildomas šonkaulis, „blogų kojų“ sindromas sukeltas halux valgus, plokščiapadystės ir t.t. Tai gali keisti judėjimo stereotipą, tuo pačiu tai gali įšaukti skausmą stubure ir SJS blokavimą. SJS blokavimą gali įšaukti ir vidaus organų patologiją (somatovertebrologija). Pvz: skausmas kakle galimas esant plaučio viršūnės augliui.
– psichologiniai veiksniai gali sukelti raumenų spazmą.
Pagrindinis manualines terapijos objektas yra SOMATINE DISFUNKCIJA.
Manau, studijuojant manualine terapija vertetu nuo sio reiskinio ir pradeti.
Panasiai kaip gramatika nuo abeceles.
tai paskaitos, kurias mums skaitė dėstytojai, tad nelabai galiu atsakyti už informacijos tikrumą. Kviečiu parašyti straipsnelį apie manualinę terapiją ir tada bus visiems viskas aiškiau. Aš toje srityje ne esu stipri, tad nelabai galiu ką ir pakomentuoti.