Manualinės terapijos sąvoka ir poveikis
Sąvoka tinkanti vartojimui yra manualinė medicina. Ji apima visas procedūras atliekamas rankomis plačiąja to žodžio prasme. Tai:
1. Masažas.
2. Raumeninė trakcija.
3. Kaulinė trakcija.
4. Postizometrinė relaksacija (PIR).
5. Auto–postizometrinė relaksacija.
6. Mobilizacija.
7. Manipuliacija.
Manualinės medicinos poveikio objektas yra stuburo anatominis – funkcinis vienetas vadinamas stuburo judamuoju segmentu (SJS). Jį sudaro du greta esantys slanksteliai ir juos jungiantis tarpslankstelinis diskas, tarpslanksteliniai sąnariai, raiščiai, raumenys, nervų sistemos dariniai. Tuo būdu manualinė medicina apibūdinama kaip stuburo, sąnarių, raumenų, raiščių susirgimų gydymo būdas atliekamas rankomis.
Manualinės medicinos poveikis pasiekiamas per šiuos mechanizmus:
1. Raumenų atpalaidavimą.
2. Raiščių atpalaidavimą.
3. Kraujotakos gerinimą.
4. Trapslankstelinių tarpų didinimą.
5. Stuburo judamojo segmento fiziologinio funkcionavimo gerinimą.
Manualinės medicinos būdų poveikis siejamas su endorfinų (fiziologinių nuskausminančių medžiagų) išsiskyrimu. Todėl viena svarbiausių manualinės medicinos taisyklių yra švelnus poveikis. Skausmingas poveikis yra šiuo atveju neleistinas.
