NUOLATINĖ SROVĖ
Galvanizacija ir elektroforezė
Galvanizacija – gydymas žemos įtampos nuolatine srove; jos šaka – gydomoji elektroforezė. Galvaline vadinama srovė, visą laiką tekanti viena kryptimi.
Galvanizacija:
–vietinė – kai srovė veikia nedidelį kūno plotą;
–bendrinė – kai visą organizmą
Galvanizacijos fiziologinis poveikis
Visas organizmas, taip pat ir įvairūs jo audiniai, yra sudėtingas elektrolitinis t–las. Jonai, esantys audinių viduje, veikiami pastovaus elektrinio lauko, atsirandančio tarp dviejų elektrodų, pradeda judėti. Ląstelėse jonų ryšys, prasideda poliarizacija. Pasikeitus biofizinėms savybėms, padidėja ląstelių ir audinių jaudrumas. Energingiau vyksta medžiagų apykaita. Sveika oda sudaro didelę varžą nuolatinei srovei. Galvaninė srovė pradeda veikti organizmą per odą ir joje esančius nervinius receptorius. Galvanizuojamas žmogus jaučia dilgsėjimą, deginimą „skruzdžių bėgiojimą“ paprastai tose vietose, kur uždėti elektrodai. Po procedūros tose vietose būna hiperemija, kartais oda pabrinksta, net atsiranda dilgėlinis bėrimas.
Galvanizacija sukelia ne tik vietinę odos reakciją. Pagrindinis jos veikimo mechanizmas – refleksas, atsirandantis, srovei sudirginus odos ir gilesnių audinių nervinius receptorius, šis dirginimas per centrinę ir vegetacinę nervų sistemą perduodamas į įvairius organus , ir pakinta jų aprūpinimas krauju, medžiagų apykaita bei trofika
Organizmo atsakomojoje reakcijoje dalyvauja ne tik vegetacinė nervą sistema, bet ir aukštesnieji centrai– galvos smegenų didžiųjų pusrutuli žievė.
A.Ščerbakas ir jo mokykla nustatė, kad atisakomosios reakcijos į nervinių receptorių dirginimą gali kilti ne tik tuose segmentuose, kurių odą veikia srovė, bet ir tolimesniuose, dalyvaujant požievio ir žievės centrams.
Elektroforezė – galvaninės srovės panaudojimas įvairiems vaistų jonams į organizmai įvesti.
Elektroforezės fiziologinis veikimas susideda iš pačios galvaninės srovės poveikio ir jos įvedamų jonų farmakologinio veikimo. Odoje po elektrodu, kurio tarpiklis suvilgytas vaistais, susikaupia jonų, ir susidaro vadinamasis „odos depas“. Iš šio depo vaistų jonai labai pamažu ir tolygiai patenka į bendrąją kraujo apytaką ir gana lėtai pasišalina iš organizmo (lėčiau negu leidžiant į odą ar po oda); jie veikia specifiškai, nors jų koncentracija audinyje ir nedidelė. Taip yra dėl to, kad pati srovė padidina organizmo jautrumą tiems vaistams.
Indikacijos galvanizacijai ir įvairių vaistinių medžiagų elektroforezei:
– periferinės nervų sistemos ligos:
*sėdimojo ir veldinio nervo neuritai,
*juosmens – kryžkaulio radikulitas,
*kaklo – pečių pleksitas,
*polineuritas,
*trišakio, pakaušinio, klubinio ir tarpšonkaulinių nervų neuralgija;
– funkciniai ir organiniai, centrinės nervų sistemos pažeidimai:
*neurozės,
*migrena,
*akroparestezijos,
*poliomielitas,
*nugaros ir galvos smegenų traumų liekamieji reiškiniai;
– sąnarių lėtiniai uždegimai:
*infekciniai ir trauminiai artritai (kad rezorbuotųsi uždegiminiai židiniai ir suminkštėtų randai);
– vidaus organų lėtiniai uždegimai:
*lėtinis gastritas,
*lėtinis cholecistitas;
– skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė;
– liekamieji reiškiniai po traumų;
– užsitęsus konsolidacijai, lūžus kaulams;
– skausmo sindromas;
– akių ligos
Kontraindikacijos
–piktybiniai navikai,
–odos pažeidimai,
–kai kurios egzemos formos,
–ūminiai uždegimai ir spinduliavimai,
–širdies ir kraujagyslių sistemos dekompensaciją,
–aktyvi plaučių tuberkuliozė,
–atsikosėjimas krauju ir kraujavimai,
–galvaninės srovės nepakentimas.
Aparatūra
Galvaninė srovė tiekiama galvanizacijos aparatu AGN–1 kuris yra elektroninis įprastos kintamosios srovės lygintuvas. Aparato viduje yra žeminantysis transformatorius ir lygintuvas, kurie miesto tinklo kintamąją srovę pakeičia nuolatine galvanine. Elektrodai naudojami įvairaus dydžio ir formos, 0,3 – 1,5 mm storio valcuoto švino lanksčios plokšteles, Galvaninė srovė dozuojama pagal srovės tankį nuo 0.03 iki 0.1mA 1cm elektrodo. N.Kaplunas savo darbais įrodė, kad efektyvesnės mažos dozės galvaninės srovės dozės (grafitinio audinio plokštelės).
Gydant galvanizacija, reikia turėti ne mažiau kaip 2 elektrodus.Vienas prijungiamas prie teigiamo, o kitas prie neigiamo aparato poliaus.
Elektrodų išdėstymo metodai galvanizuojant:
–skersinis – kai kūno plotas arba kuris nors organas būna taip elektrodų.
–išilginis – kai elektrodai dedami vienoje plokštumoje aukščiau ir žemiau pažeistos vietos,
Bendrajai galvanizacijai naudojama 4 kamerų hidrogalvaninė vonia. Ją sudaro 4 fajansinės vonelės – 2 rankoms ir 2 – kojoms. Į voneles srovė patenka angliniais elektrodais, kiekvienai vonelei yra 2 elektrodai. Aparate yra papildomas komutatorius. 4 kamerų hidrogalvaninėmis voniomis galima atlikti ir vaistinių medžiagų ektroforezę. Esant reikalui, galima naudoti 3, 2 ir net 1 kameros.
Jeigu vieno elektrodo medžiaginį tarpiklį suvilgysime vaistais, uždėsime ant odos ir sujungsime su galvanizacijos aparatu, tai tirpalo jonai pradės judėti. Pagal fizikos dėsni, teigiantį, kad krūviai vienas kitą stumia, o priešingi – traukia, teigiami jonai slinks prie katodo, o neigiami – prie anodo. Jeigu vieną tarpiklį, prisigėrusį vaistų tirpalo, sujungsime su teigiamu poliu, tai, elektros srovei, tik teigiami vaistų jonai ims skverbtis į odą; jeigu sujungsime su neigiamu – tai į odą skverbsis tik neigiami. Kad būtų galima žinoti, iš kurio poliaus įvesti vaistų, jonus, reikia prisiminti taisyklę: „jonas į organizmą patenka tik nuo vienvardžio poliaus, būtent, teigiami nuo pliusinio, o neigiami – nuo minusinio, arba, kaip sakoma, metalai slenka kartu, srove“.
Naudojamos įvairios medžiagos: aminazinas, askorbo rūgštis, tiaminas, jodas, kalis, kalcis, lidazė, litis, magnis, nikotino r., novokainas, papaverinas, prozerinas, salicilatas, sulfatas, chininas, chromas, cinkas. Atliekant elektoforezę, vaistais reikia suvilgyti filtrinį popierių ir uždėti jį ant odos. Ant uždedamas tarpiklis, suvilgytas, vandeniu, ir metalinis elektrodas.
Atskirų kūno vietų galvanizacijos ir elektroforezės metodika
Kaktos – pakaušio galvanizacija. Vienas elektrodas 50cm2 (katodas) tvarsčiu pritvirtinamas prie kaktos, o antras – (anodas) – prie kaklo ir pakaušio. Srovės stiprumas – 3 – 4mA, procedūros trukmė – 15 – 20 min. Skiriama, skaudant galvą, sergant akinio nervo neuralgija ir kt. Elektroforezė dažniausiai atliekama su novokainu ir jodu.
Akiduobių – pakaušio (Burginjono „transcerebralinė“) galvanizacija. 2 apvalūs elektrodai dvigubu laidu prijungiami prie aparato vieno poliaus. Hidrofilinis tarpiklis, suvilgytas vandeniu arba vaisių tirpalu. Kitas elektrodas su tarpikliu, suvilgytų vandenyje, pritvirtinamas kaklo pakaušio srityje. Naudojam gydant kai kuriuos centrinės nervų sistemos kraujotakos sutrikimus, po galvos traumų, atstatomuoju laikotarpiu po insulto, sergant nelabai sunkia galvos smegenų kraujagyslių ateroskleroze.
Bergonje puskauke. Vienas specialios formos su trimis išgaubimais 200 cm2 elektrodas pritvirtinamas prie atitinkamos veido pusės, o kitas – dedamas tarp menčių arba ant priešingo peties. Gydant trišakio nervo neuralgiją dažniausiai naudojama novokaino elektroforezė. Srovės stiprumas 3–5mA, procedūros trukmė 15 – 30min, gydymo kursas– 15 procedūrų.
Kaklo simpatinių mazgų galvanizacija. Pailgi elektrodai uždedami abiejuose kaklo šonuose pagal galvos sukamojo raumens vidinį kraštą. Antras elektrodas ant sprando. Procedūra naudojama galvos smegenų didžiųjų pusrutuliu žievės dirginimo ir slopinimo procesams išlyginti sutrikus miegui, gydant skrandžio opaligę, kai kurias hipertonines ligos formas.
Galvaninė Ščerbako apykaklė. Didelės apykalės pavidalo elektrodas uždedamas ant nugaros taip, kad jo galai uždengtų pečius iki raktikaulių. Antras elektrodas pritvirtinamas juosmens – kryžkaulio srityje. Srovė laipsniškai stiprinama nuo 6 iki 16mA, procedūros trukmė – nuo 6 iki 16min. Naudojama tuomet, kai vegetacinės nervų, sistemos sutrikimai susiję– su kraujagyslių distonija.
Galvaninės Ščerbako kelnaitės. Vienas elektrodas uždedamas juosmens kryžkaulio srityje, 2 elektrodai po 150 – 200 cm2, prijungti prie neigiamo poliaus dedami šlaunų priekinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje. Srovės stiprumas 10 – 15mA, trukmė 15 – 20min. Gydomos vidaus organų ligos.
Vermelio bendroji galvanizacija. Vienas elektrodas dedamas tarpumentėje, o 2 kiti prijungiami prie vieno poliaus ir uždedami ant blauzdų raumenų. Poliariškumas priklauo nuo jonų. Vegetacinė nervų sistema gydoma kalcio jonais, hipertonija – magnio, bromo ir kt.
Stuburo galvanizacija. Reikalingi 2 150cm2 dydžio elektrodai. Vienas dedamas ant stuburo žemiau kaklinės dalies, o kitas – ant kryžmens. Uždėjus elektrodus ant krūtinės arba pilvo sienos ir ant stuburo, galima atlikti tam tikros stuburo dalies skersinę galvanizaciją. Išilgine galvanizacija gydomos neurozės, o skersine – atitinkamos lokalizacijos procesai
Pilvo galvanizacija. Elektrodai, išdėstomi skersai: aktyvusis elektrodas ant pilvo, o indiferentinis ant juosmens. Gydomas soliaritas.
Endonazalinė elektroforezė. Į abi šnerves pincetu įkišami vaistais suvilgyti vatos voleliai. Ant viršutinės lūpos uždedama klijuotė ir prie jos elektrodas, prie kurio prilydytas laidas, prispaudžiami įsikišę volelių galai. Nazalinis elektrodas, priklausomai nuo vaistų, prijungiamas prie teigiamo arba neigiamo poliaus. Antras elektrodas pritvirtinamas kaklo – pakaušio srityje. Srovės stiprumas 0,50 – 1,00 mA, procedūros trukmė 10 – 30min, gydymo kursas – 15 – 20 procedūrų. Gydoma skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, migrenos tipo kraujagyslių distonija ir kt.
Antibiotikų elektroforezė. Darant antibiotikų elektroforezę, elektrodai uždedami pagal specialią metodiką, nes elektros srovei praeinant susidarantys elektrolizės produktai susiję su antibiotikų irimu, ir tai mažina jų biologinį aktyvumą. Elektrolizės produktams sugerti naudojamas 5% gliukozės tirpalas. Gydomos akių ligos.
