Paciento tyrimas (bendros rekomendacijos):

§ Rugpjūtis 16th, 2008 § Filed under Manualinė terapija § Pakomentuok

Nusiskundimai. Pagrindinis pacientų– nusiskundimas – tai skausmas, dažnai skausmas lokalizuojasi ne tik viename stuburo judamajame segmente, bet per vidinius ryšius gali persiduoti ir į kitas kūno dalis, tai ypač taikytina raumenims, skausmas dažnai lokalizuojasi atskirų stuburo dalių perėjimo zonose.
Skiriamos 4 skausmo lapniai (Pagal akad. Antonovą):
1. Nežymiai išreikštas skausmas, kuris dingsta ramybėje.
2. Skausmas ramybėje nedingsta. Sustiprėja judant ir statinėse padėtyse. Medikamentinis gydymas nėra būtinas.
3. Skausmas pastovus, protarpiais sustiprėjantis. Ramybės metu nedingsta.
4. Staigus, intensyvus skausmas. Pastovi antalginė ligonio padėtis, reikalinga skubi pagalba.
Pacientas nusako skausmo lokalizavimosi vietą, plitimo kryptį. Gydytojas, aiškindamasis nusiskundimų pobūdį turi sužinoti, kokios padėtys iššaukia skausmo sustiprėjimą. Taip pat svarbu išsiaiškinti skausmo pobūdį (charakterį). Šakneliniams skausmams yra būdinga aštrumas, intensyvumas. Skausmas įprastai sustiprėja judesio ar ekspiracijos metu. Šiluma sustiprina skausmą. Kartu su skausmu savo pojūčius ligonis išsako kaip aptirpimą, plėšimą, deginimą.
Aiškinantis nusiskundimus svarbu sužinoti kokius stereotipinius judesius pacientas atlieka dienos bėgyje, kokios raumenų grupės dažniausiai yra naudojamos darbui atlikti. Svarbu sužinoti ar skausmas netrukdo paciento miegui.
Anamnesis morbi:
Svarbu sužinoti kada pacientas pajuto pirmuosius ligos požymius, jeigu pirmieji nusiskundimai atsirado vaikystėje galima galvoti apie kaulų sistemos vystymosi anomalijas. Svarbu taip pat sužinoti kaip prasidėjo liga, kaip dažnai ji recidyvuoja. Svarbu išsiaiškinti kokie veiksniai sukelia savijautos pablogėjimą.
Anamnesis vitae
Svarbu sužinoti koks yra paciento darbo pobūdis, taip pat svarbu sužinoti ar pacientas nekultivuoja atskiras sporto šakas. Sporto rūšys, kuriose derinami rotaciniai judesiai ir pasilenkimai (anterofleksija) yra nepalankūs sergantiems vertebrogenine patologija.
Status praesens
Ligonio tyrimas pradedamas apžiūra. Pradinė apžiūros padėtis: stovint už paciento nugaros.Tokiu būdu vertinami konstituciniai kūno sandaros ypatumai pacientui visiškai atsipalaidavus.
Pradžioje vertinama kaklo forma. Vertinami simetrija pagal šiuos kaulinius orientyrus: soscevidnije otrostki, menčių kampai, crista iliaca, trochanter major femoris. Vertiname ar simetriškas rankų ilgis. Taip pat vertiname ar pacientas stovi, kaip stovi, ar remiasi visa pėda. Stovint šonu: vertinami fiziologiniai stuburo linkiai:
Galimi 3 variantai:
Normali kūno laikysena.
Plokščia nugara
Apvali nugara (dažnai stebima sergant deformuojančia spondilioze).
Normoje: juosmeninė lordozė – 18 mm, torakalinė kifozė – 13mm. Maksimaliai pasilenkus atgal juosmeninė lordozė – 28 – 30mm. Normoje kaklo lordozės viršūnė stebima ties 5 kakliniu slanksteliu, krūtininės dalies – kifozės viršūnė stebima ties 6 krūtininiu stuburo slanksteliu, juosmeninės lordozės viršūnė stebima ties 4 juosmens slanksteliu.
Galima stebėti stuburo skoliozę (stuburo iškrypimą). Apžiūrint pacientą svarbu įsitikinti ar paciento laikysenoje nėra antalginių padėčių, taip pat vertinama paciento eisena. Pvz.: patologijai lokalizuojantis kakle pacientas eidamas tausoja kaklą Vertinant eiseną svarbu stebėti kaip pacientas stato savo kojas.
Palpacija
Pacientas guldomas ant pilvo. Palpacija atliekama ant kušetės ar sferinio stalo. Palpacijos metu siekiama nustatyti funkcinio bloko vietą. Tuo tikslu suimama odos raukšlė (pagal Kiblerį). Raukšlė suimama 1 – 2 – 3 pirštu. Tuo būdu testuojama iš apačios į viršų, funkcinio bloko vietoje raukšlė išslysta iš pirštų, o ligonis skundžiasi skausmu.
– Kaulų palpacija. Įprastai palpacija atliekama 1 pirštu ir pradedama spaudžiant slankstelių procesus spinosus.
Vertinamas
– skausmingumas (Skausmingus taškus galima pasižymėti (pvz.: rašalu).
– spyruokliavimas
Po to palpuojami tarpslanksteliniai tarpai, palpacija atliekam 1 piršto šonu.
Vertinamas
– plotis
– skaumingumas
Vertinamas slankstelių latero –l ateralinis paslankumas. Tuo tikslu kairės ir dešinės rankos 1 pirštu atliekamas procesus spinosus spaudimas.
Vertinamas segmento raumenų ir raiščių elastingumas.
Toliau tiriami sąnariai. Tuo tikslu atliekami gręžiamieji judesiai 1 – 2 – 3 pirštu 1 – 2 cm. nuo procesus spinosus paravertebraliai.
Galima naudoti ir „šakutės“ metodą kada palpacija atliekama tiesiais pirštais.
Dėmesio: Palpaciniai judesiai turi būti atliekami atsargiai.
Vertinamas:
– sąnarių skausmingumas
– paslankumas
Raumenų testavimas
Instrumentiniai tyrimo metodai:
Rentgenograma atliekama tam, kad atmestume:
– kitą patologiją
– įsitikintume, kad galima taikyti manualinės medicinos metodus

Leave a Reply