Pokyčiai širdies funkcijoje, organizmuo atliekant fizinį darbą
Veikiant fiziniams pratimams, atsiranda ir funkcinių, ir morfologinių ŠKS pokyčių. Kinta širdies dydis. Nesportuojančio žmogaus širdis sveria vidutiniškai 310 g, o sportininko, ypač ištvermės sporto šakos sportininko, gali sverti iki 550 g. Svoris didėja dėl širdies raumens hipertrofijos, jos sienelių storėjimo. Treniruotos širdies kameros didėja, todėl didėja jos tūris. Treniruoto žmogaus širdies tūris gali siekti 1200-1300 ml (l ml/kg kūno masės). Galingas širdies raumuo per tą patį laika pajėgia į kraujo apytaką išstumti daug didesnį kraujo kiekį
Pagrindiniai širdies funkciniai rodikliai: širdies susitraukimų dažnis (ŠSD), sistolinis tūris (ST) ir minutinis tūris (MT).
ŠSD arba pulsas ramybės metu yra 60-80 kartų per minutų. Treniruotų sportininkų, ypač ištvermės sporto šakų, jis mažesnis – 50-60 k/rain. Treniruotų žmonių ŠSD fizinio krūvio metu padidėja daug mažiau negu netreniruotų žmonių. Esant lėtesniems susitraukimams, ilgesnė diastolė (širdies atsipalaidavimas) ir širdis geriau pailsi, geriau prisipildo jos kameros krauju. ST – tai kraujo kiekis, kurį širdis išstumia vieno susitraukimo metu. Jis ramybės metu sudaro 70-100 m l, o fizinio krūvio metu – 200 ml ir daugiau. Tokius didelius kiekius lemia storas, galingas širdies raumuo, didelė širdis.
MT – kraujo kiekis, kurį širdis išstumia į aortą arba plaučių kamieną per l mm. Ramybės metu jis sudaro 2-6 1/min. Fizinio krūvio metu netreniruotų žmonių MT didėja iki 16 1/min., o sportininkų-iki 301/min. ir daugiau. Fiziškai silpnų, netreniruotų žmonių širdžiai prisitaikyti prie fizinio krūvio reikia daug energijos: MT didėja, didėjant ŠSD, o ST nežymiai didėja arba nekinta. Taip gali atsitikti persitreniravus arba persitempus ir geriems sportininkams. Sportininkų širdis prie fizinio krūvio prisitaiko, didindama ST, o ŠSD mažiau didėja.
Arterinis sportininkų ir nesportuojančių žmonių kraujospūdis ramybės metu beveik neskiria, šiek tiek žemesnis jis tik ištvermės sporto šakų sportininkų. Normalus sistolinis kraujo spaudimas yra 100-140mmHg, diastolims – 60-90mmHg. Fizinio krūvio metu sistolinis kraujo spaudimas kyla iki 200-240 mmHg, Sitolinis – mažėja. Pokyčiai priklauso nuo fizinio krūvio dydžio ir asmens treniruotumo. Kraujospūdis sunormalėja po lengvų krūvių per 3-5 mm., po sunkių, ilgalaikių krūvių – vėliau. Remiantis ŠKS reakcija į fizinį krūvį, sprendžiama apie žmogaus fizinį darbingumą.
