Raumenų jėga ir jos vertinimas
Raumenų jėga – svarbi fizinė sveikatos ypatybė, padedanti žmogui atlikti darbinius judesius, būtinus kasdieniniam gyvenimui.
Pratybų tikslas: suteikti žinių apie raumenų jėgą, išmokti įvertinti raumenų funkcinių grupių jėgą, naudojant treniruoklius.
Raumenų jėgą – tai raumens sugebėjimas raumenų pa¬stangomis nugalėti išorės jėgas ar pasipriešinti joms. Raumenų jėgą lemiantys veiksniai:
1. Raumens storis.
2. Raumens ilgis.
3. Raumens kompozicija, t. y. santykis tarp lėtai ir greitai susitraukiančių skaidulų.
4. Biomechaninės sąlygos – skaidulų išsidėstymas, raumens sausgyslių prisitvirtinimo prie kaulo vieta, raumens tempimas.
5. Vidinė raumenų koordinacija – tai nervinių impulsų, siunčiamų į raumenį, skaičius ir dažnio reguliavimas ir jų siuntimas laiku, tai reikiamo kiekio motorinių vienetų įtraukimas į veiklą.
6. Tarpraumeninė koordinacija – vieną veiksmą atliekančių raumenų grupių tarpusavio veiklos tvarkymas, darant įvairius judesius.
7. Impulsų stiprumas ir dažnis, raumens tampriosios savybės bei tempimo refleksas.
8. Pastangų dydis.
9. Emocinė būklė, kuri lemia nervų ir endokrininės sistemų funkcijas ir kartu veikia raumenų darbą,
Specifinės jėgos formos:
Greitumo jėga – tai raumens gebėjimas greitai ir galingai įveikti išorinį pasipriešinimą.
Staigioji (sprogstamoji) jėga – tai raumens gebėjimas pasiekti maksimalią jėgą judesio pradžioje arba viduryje ir po to palengva ją mažinti.
Jėgos ištvermė – tai raumens gebėjimas stipriai ir ilgą laiką įsitempti. Raumens susitraukimo greitis nėra pagrindinis veiksnys.
Atsižvelgiant i raumenų darbo pobūdį, jėga taip skirstoma:
a) statinė jėga – raumenys įsitempia, bet jų ilgis nekinta, o gali kisti įsitempimo dydis;
b) dinaminė jėga – raumenys įsitempdami trumpėja arba ilgėja.
Žmogaus raumenų jėga, kaip ir daugelis kitų fizinių ypatybių (ištvermė, lankstumas, greitumas ir t.t.), lemia kiekvieno žmogaus fizinį pajėgumą, laikyseną ir sveikatą. Kai žmogaus fizinis pajėgumas pakankamas, t. y. žmogus sugeba patenkinamai atlikti fizinį darbą, jis išlieka aktyvus, o tai ir yra vienas iš svarbiausių sveikatos požymių. Žmogaus laikysena – individuali įprastinė kūno padėtis judant ir nejudant. Ji priklauso nuo stuburo fiziologinių kreivių, kurias lemia įvairių kūno dalių svoris ir raumenų jėga. Sumažėjusi atskirų raumenų grupių jėga gali būti viena iš netaisyklingos laikysenos priežasčių. Todėl norint, kad žmogus būtų fiziškai pajėgus ir sveikas, reikia išlaikyti atitinkamą raumenų jėgą, o tam padeda individualūs fiziniai krūviai.
Jėgos lavinimo pratimu poveikis raumenų struktūrai Parinkus tinkamus, specialius jėgą ugdančius fizinius krūvius, raumenyse atsiranda struktūrinių pokyčių:
a) kinta raumens storis;
b) kinta raumens ilgio ir įsitempimo santykis su kontrakcijos (susitraukimo) laiku;
c) didėja raumeninių skaidulų skaičius ir storis (hipertrofija).
Raumenų jėgos vertinimo metodai
Žmogaus judamojo aparato silpnų ir stiprių raumenų grupių jėgai nustatyti taikomi įvairūs metodai:
1. Dinamometrija. Matuojama statinė raumenų jėga. Praktiškai naudojama rankos spaudimo ir nugaros tiesimo dinamometrija.
2. Tenzometrija. Nustatoma statinė atskirų raumenų ar jų grupių jėga, esant skirtingai judesio amplitudei ar sąnario kampui.
3. Vieno kartojimo maksimumas (One Repetition Maximum (l –RM)). Nustatoma atskirų raumenų grupių dinaminė jėga. Naudojami specialūs treniruokliai. Pamažu didinamas svoris tol, kol taisyklingai atliekamas judesys. Tačiau šis metodas yra pavojingas vaikams ir vyresniems žmonėms, todėl dažniausiai taikomas 5 kartojimų maksimumo (5 –RM) arba 10 kartojimų maksimumo (10 – RM) metodai.
4. Izokinetinė dinamometrija. Tai elektromechaninis krūvio mechanizmas, kuris greitėja, esant bet kokiai jėgai. Pasiekus nekintamą greitį, izokinetinis krūvio mechanizmas automatiškai prisitaiko prie padidėjusios raumens jėgos. Todėl maksimalią jėgą (arba bet kokį maksimalios jėgos procentą) galima nustatyti įvairioms judesio fazėms, esant vienodam greičiui (dažniui).
Reikalavimai, nustatant raumenų grupių jėgą:
1. Atliekant judesį, turi dalyvauti tiriamas raumuo ar raumenų grupė (svarbu yra judesio kryptis).
2. Judesys atliekamas tolygiai, vidutiniu tempu.
3. Judesys atliekamas visa amplitude.
4. Tarp atskirų judesių turi būti pakankamas poilsio intervalas.
