Sveikatos samprata
Sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, o ne vien ligos ar negalios nebuvimas. (PSO)
Vidutinė gyvenimo trukmė – 76m.; 64m. – sveikata; 12,7m. – liga.(1900m.vidutinė gyvenimo trukmė buvo 45m.)
Sveikatą įtakojantys veiksniai: 50% gyvenimo būdas; 20% genetiniai faktoriai; 20% aplinka; 10% medicina.
Fizinis aktyvumas – skeleto raumenų susitraukimų sukeliamų judesių visuma, kuri lemia padidėjusį organizmo energijos suvartojimą.
Fiziniai pratimai – planingi, struktūriškai apibrėžti ir pasikartojantys kūno judesiai, kurių tikslas ugdyti ar palaikyti vienas ar kitas fizines ypatybes.
Fizinės ypatybės – tai žmogaus gebėjimas atlikti konkrečią judėjimo užduotį. Ištvermė – gebėjimas ilgai tęsti duoto intensyvumo darbą bei toleruoti atsirandantį nuovargį. Jėga – gebėjimas raumenų pastangomis nugalėti išorinius pasipriešinimus arba jiems prieštarauti. Greitumas – gebėjimas greitai pradėti ir atlikti judesius bei atlikti kuo daugiau judesių per tam tikrą laiką (judesių dažnis). Lankstumas – gebėjimas atlikti judesius galimai didesne amplitude (anatominėse sąnario ribose). Aktyvus ir pasyvus lankstumas. Pusiausvyra – gebėjimas išlaikyti stabilią kūno padėtį esant mažam atramos plotui bei išlaikyti reikiamą kūno padėtį atliekant įvairius judesius. Vikrumas – gebėjimas atlikti įvairaus sudėtingumo greitus ir tikslius judesius. Koordinacija – gebėjimas greitai išmokti naujus judesius, jungti šiuos judesius į derinius, juos tiksliai atlikti standartinėmis ir besikeičiančiomis sąlygomis.
Visos fizinės ypatybės skirstomos į dvi grupes: I.sveikatai svarbios ypatybės: ištvermė, lankstumas (pusiausvyra, koordinacija); II.sportinei veiklai ar tam tikriem specialiems įgūdžiams svarbios ypatybės: jėga, greitumas, pusiausvyra, vikrumas, koordinacija (ištvermė).
Sveikata – amens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerove, o ne vien tik ligos ar negalios nebuvimas. Vidutinė pasaulyje gyvenimo trukmė 76m, 12,7m – su liga, 64m – sveikai. Sveikatą įtakojantys veiskniai: gyvenimo būdas 50%, aplinka, kuri supa 20%, genetiniai faktoriai 20% – šiems skiriama 4% lėšų, medicina sudaro 10%, jai skiriama 96% pinigų.
Fiz. akt. rūšys: *Fiz. akt. – skeleto r. susitraukimų sukeliamų jud. visuma, kuri lemia padidėjusį organizmo energijos suvartojimą, (visuma jud., kuriuos per tam tikrą laiką atlieka r.) *Fiz. lavinimas – sąmoningas fiz. gebėjimų tobulinimas. Lavinimo užduotis – mokyti tobulinti įgūdžius. *Fiz. pr. – planingi, stuktūriškai apibrėžti ir pasikartojantys kūno judesiai, kurių tikslas ugdyti ar palaikyti vienas ar kitas fizines ypatybes, (sąmoningi valingi jud. ir veiksmai skirti fiz. lavinimui arba gydymui. (fiz. pr. – tikslingas, sąmoningas, fiz. akt. – ne)).
Fiz. yp. – žm. gebėjimas atlikti konkrečią užduotį. Fiz. yp.: Ištvermė (bendroji, specialioji), jėga (greitumo jėga, staigioji jėga, jėgos ištvermė), greitumas, lankstumas, pusiausvyra, koordinacija, vikrumas.
Ištvermė – žmogaus gebėjimas ilgai tęsti darbą ir priešintis nuovargiui: a) bendroji ištvermė (aerobinis darbingumas) – globalaus pobūdžio darbas (pasireiškia pulso padidėjimu); b) specialioji ištvermė (anaerobinis darbingumas) – specialios užduoties atlikimas (kiek ilgai org. gali tęsti darbą anaerobinėmis sąlygomis). Įtakojantys veiksniai. Kvėpavimas, kraujotaka. Bendrosios ištvermės limituojantis faktorius priklauso nuo to, kaip deguonį teikianti sistema (kraujas, ŠSD ir kvėpavimas) sugeba aprūpinti raumenį deguonimi. Kraujotakos sistema: *širdis – priklauso nuo kamerų dydžio, skilvelių prieširdžių, šird. raumens išsivystymo. *kraujagyslės atlieka – susitraukimą, atsipalaidavimą, kraujo perskirstymą. (kr. metu kraujag. atsipalaiduoja, spindis didėja, kai šird. nepaveža kr. tada kraujag. spazmuoja, kad pagerinti filtraciją, tuo reikia nutraukti krūvį, AKS tai parodo. * kraujas – did. kraujo klampumas dėl prakaitavimo (trump. efektyvumas), bei nuo eritrocitų priklauso kokios sąlygos yra pernešant O2. *kraujo kiekis – dalis kraujo yra kraujo depuose (kepenys, blužnis, venos), iš depo krūviui intensyvėjant yra išmetamas kraujas į apytakos sistemas – didėja kraujo kiekis.
Jėga – žmogaus sugebėjimas, raumenų pagalba, priešintis ir nugalėti išorinį pasipriešinimą. 1. Greitumo jėga – raumens gebėjimas greitai ir galingai įveikti pasipriešinimą. 2. Staigioji arba sprogstamoji jėga – raumenų sugebėjimas pasiekti maksimalią jėga judesių pradžioje (balistiniai judesiai). 3. Jėgos ištvermė – raumenų gebėjimas stipriai ir ilgą laiką įsitempti. Įtakojantys veiksniai: 1.raumens storio; 2. raumens ilgio,kuo ilgesnis, tuo stipriau gali susitraukti; 3. raumens kompozicijos,santykis tarp lėtųjų ir greitųjų skaidulų; 4. biomechaninių sąlygų – skaidulų išsidėstymo, raumens prisitvirtinimo prie kaulo vietos; 5. vidinės raumenų koordinacijos – nervinių impulsų,siunčiamų į raumenį,skaičiaus ir dažnio reguliavimas; 6. tarpraumeninė reguliacija; 7. impulsų dažnio, raumens tamprios savybių ir refleksų; 8. pastangų dydžio ir pobūdžio; 9. emocinės būklės – įtakos turi endokrininė sistema pvz.,išskiriamas adrenalinas.
Greitumas – gebėjimas kuo greičiau pradėti (reakcijos laikas), atlikti (vienkartinis judesio greitis) judesį ir jį atlikti (judesio dažnis) kuo daugiau kartų. Įtakojantys veiksniai. (tik nežinau ar tikrai šie) fiziologiniai mechanizmai: *reakcijos laikas – reflekso lankas. *vienkartinio judesio greitis priklauso nuo motorinių vnt. susitraukimo greičio, nuo r. skaidulų susitraukimo greičio. Yra trijų rūšių skaidulų: I (15 – 20%) lėtosios – ištvermingosios, IIa (30 – 35%) greitosios – lėtai varkstančios, IIb (55%) greitos – greit varkstančios. Tačiau šie procentai labai priklauso nuo individualių fiziologinių savybių. Greitosios r. skaid. prisitaikę anaerobiniam darbui, mitochondrijų skaičiu skinta lėtai, lėtos r. skaid. – deguoninei apykaitai – mitochondrijų skaičius skinta greitai. Kuo daugiau mitochondrijųm kuo did, kraujagyslių kapiliarų tinklas, tuo raumenys būna stipresni ir greitesni. R. susitraukimo greitis – r. greitis auga didėjant sąrkomerų kiekiui, kuo daugiau sarkomerų r. skaid. tuo r. susitraukimo greitis didesnis. R. susitraukime svarbus jėgos valdymas. Patys greičiausi r. turi didž. motorinius vnt. (aksonų ir skaid. kiekis), lėtose – mažus motorinius vnt. Kuo reikalingi tikslingi judesiai, tuo motoriniai vnt. lėtesni ir mažesni, o greituose judesiuose t.b. greiti motoriniai vnt. ir did. pastangos. Rekrutacijos greitis priklauso nuo motorinių vnt. *judesių dažnis – t.y. fiziol. prasmereciprokinės inervacijos. (r. susitraukiant antagonistai t.b. atpalaiduoti, darant priešingą judesį jie t.b. įtempiami). Judesių dažnio nerviniai centrai reguliuoja jaudinimo ir slopinimo procesų kaitą.
Lankstumas – gebėjimas atlikti judesį kiek galima didesne amplitude. Įtakojantys veiksniai. Lankstumas priklauso: *nuo sąnario stuktūros (sąn. anatominė struktūra nulemia kokia amplitude ir kokiose plokštumose atliekamas jud) kuo did. skirtumas tarp sąn. paviršių, tuo did. ampl.; *nuo raiščių ir sausgyslių, sąn. kapsulės – elastinių komponentų; *nuo raumenų audinio tamprumo; *nuo ribojamos odos; *nerv. r. reguliacijos (kaip r. Sugeba atsipalaiduoti); *nuo vidinės r. temp. Išoriniai veiksniai turintys įtakos lankstumui: *paros laikas, *aplinkos temp., *amžius (didž. Lankstumas 15 – 20m), *lytis, *psich. emoc. būsena, *treniruotumas.
Pusiausvyra – sugebėjimas išlaikyti stabilią kūno padėtį esant mažam atramos plotui, atliekant įv. judesius vienoje vietoje ir judant įvairiu greičiu. Įtakojantys veiksniai. Fiziologiniai dalykai: *Priklauso nuo pusiausvyros organų (smegenėlių, vidinės ausies), *Raumenų receptoriai (verpstės ir goldžio aparatai, verpstės – reaguoja į tempimą, goldžio – į suspaudimą), *Rega.
Koordinacija – tai organų ir sistemų veiklos darna, kurią lemia jaudinimo ir slopinimo procesų derinimas CNS. Judesio koordinacija – žmogaus gebėjimas greitai išmokti naujus judesius, juos jungti į derinius, tiksliai atlikti standartinėmis ir besikeičiančiomis sąlygomis. Nervinių impulsų siunčiamų raumenims stiprumas, tvarka ir dažnumas. Koordinacija – fiz. Ypatybė, kuri apima pusiausvyrą. Įtakojantys veiksniai. Faktoriai, nuo kurių priklauso – tie patys kaip ir pusiausvyroje + nerviniai procesai.
Vikrumas – gebėjimas greitai atlikti įv., sudėt., greitus jud. prisitaikant prie besikeičiančių sąlygų. Įtakojantys veiksniai (tik nežinau ar tikrai šie) fiziologinis aspektas – reikalingos tam tikros motor. programos. Iš anksto t.b. sudaryta darbo seka raumenims. Yra mažai valdymo smeg. Kaupia tam tikras vykdomąsias komandas, programas, tuo žm. nuo mažens jas išmoksta. Ir kada reikia greitai atlikti judesį žm. jungia tas programas. Daugiausia lemia koordinaciniai gebėjimai ir motorinė patirtis.
