kineziterapija.info

Terapi Master

§ Rugpjūtis 16th, 2008 § Filed under Kineziterapijos metodikos, Kineziterapijos priemonės § 1 komentaras

Terapi Master taikymo galimybės
SET (Sling Exercise Therpy) koncepcija išvystyta ir pagrista Norvegijoje ir nuo J999m. aktyvai taikoma. Lietuvoje pradėta taikyti prieš kelis metus. SET koncepcija grindžiama griaučių raumenų sistemos lavinimu, atliekant aktyvins ir pasyvius pratimus uždaroje ir atviroje grandinėje, siekiant užtikrinti gerą organizmo funkcinę būklę. Aktyvūs ir pasyvūs judesiai gali būti atliekami horizontalioje, nuožulnioje, vertikalioje plokštumose. Panaudojant „Laisvų rankų“ principą, kuosas ar kūno segmentas pakabinami ir pašalinamos gravitacinės jėgos. Tokiu būdu kineziterapeutui suteikiamos optimalios galimybės nenaudojant fizinės jėgos, atlikti kryptingus, tikslingus judesius lavinant raumens ištvermę, jėgą, didinant amplitudę, gerinant judesių koordinaciją.
Atvira kinetinė grandinė: distalinis segmentas laisvas (nefiksuotas), nėra atramos taško kūno svoriui išlaikyti.
Uždara kinetinė grandinė: distalinis segmentas fiksuotas, yra taškas kūno svoriui išlaikyti.
SET koncepcija apjungia visą eilę diagnostikos ir gydymo elementų: nustatomas judesių sutrikimas, raumenų jėgos silpnumas atliekant pratimus atvirote ir uždaroje kinetinėje grandinėje. Naudojant Terapi Master sistemą, galima taip pat diagnozuoti stuburo slankstelių paslankumą, nestabilumą, sąnarių mobilumą. Taikomi yra:
*atpalaidavimo pratimai. Raumenų relaksacija pasiekiama fiksavus kūną ar kūno segmentą, tuo būdu pasalinant gravitacine jėgą ir lėtai atliekant įvairių krypčių nedidelės amplitudės judesius. Ypač tinka kaklo ir juosmens sričiai.
*sąnarių judesių amplitudės didinimas. Daugelio susirgimų pasakoje (trauma, galūnės mobilizacija) vystosi raumenų silpnumas, atrofija, mažėja sąnario judesio amplitudė, vystosi kontraktūros. Taikant Terapi Master įrangą, kineziterapeutas, nenaudodamas didelės fizinės jėgos, gali atitikti norimos krypties sąnario judesius, palaipsniui didindamas judesio amplitudę.
*tempimo pratimai. Jie dažniausiai taikomi kaklinei ir juosmeninei stuburo daliai, prieš tai atlikus raumenų atpalaidavimo pratimus. Tiksiąs – tempiant išilgine ašimi, atitolinti, slankstelius. Tokiu būdu padidėja tarpslankstelinio tarpo erdvė, sumažėja disko spaudimas į išilginius stuburo raiščius.
*raumenų jėgos ir ištvermės lavinimas. Galima atlikti su nedidelio svorio svareliais, 3–4 serijos su 30 – 50 pakartojimų.
*judesių koordinacijos (sensomotorinės funkcijos) lavinimas.
*kardiovaskulinės sistemos lavinimas. Tuo tikslu atliekami palyginti nesudėtingi pratimai didesniu greičiu tam tikrais intervalais, tarp kuriu daromos pertraukos.
Jutimų stimuliavimo priemonės, priklausomai nuo stimuliuojamų receptorių grupių, yra skirstomos į:
1. Propriorecepcinio stimuliavimo,
2. Eksterorecepcinio stimuliavimo,
3. Vestibuliarinio stimuliavimo,
4. Specialaus stimuliavimo priemonės.
Propriorecepcinio stimuliavimo priemonės pagal stimuliavimo pobūdį skiriamos į:
a) greito įtempimo priemonės: greitas, trumpai trunkantis, nedideles amplitudės pasyvus judesys arba raumens skilvelio bei sausgyslės stuksenimas. Didina spazmiškumą, esant sumažėjusiam raumenų tonusui, didina aktyvaus judesio pasireiškimo galimybes dirginamajame raumenyje. Šios dirginimo priemonės vienodai veikia ir raumenis lenkėjus, ir tiesėjus.
b) prailginto ištempimo priemonės: lėtai atliekamas raumenų ištempimo pasyvus judesys, išlaikant tam tikrą laiką raumenį ištemptoje būsenoje. Raumenų ištempimui galima panaudoti galūnės svorį, kūno padėtį, mechaninį svorį. Ryškiai slopina raumenų tiesėjų veiklą. Raumenis lenkėjus pradžioje ištempimo gali aktyvuoti, bet vėliau (išlaikant ištempimą), pradedama slopinti ir lenkėjų veikla, Sumažina raumenų tonusą.
c) pasipriešinimo arba įtempimo išlaikymo priemonės, Pasipriešinimas veikia priešinga aktyviam raumenų susitraukimui kryptimi. Pasipriešinimas gali būti atliekamas rankų pagalba, kūno ar kūno dalių svorio ar mechanizmų pagalba. Didina raumenų jėgą, mažina raumenų hipotrofiją, didina raumenų tonusą.
d) raumenų stimuliacijos priemonės: tai aukšto (100 — 300 Hz) ir žemo (5 — 50 Hz) dažnumo elektrinė stimuliacija. Klinikoje aukšto dažnumo stimuliacija taikoma sukelti susitraukimus hipotoniniuose raumenyse bei raumenų tonuso padidinimui. Žemo dažnumo stimuliacija gali būti panaudojama raumenų veiklos slopinimui (klinikoje ji retai naudojama). Stimuliacijos negalima naudoti esant raumenų spąstiškumui, tremorui, ataksijai.
e) trakcijos arba tempimo priemonės: atliekamas sąnarinių paviršių vienas, nuo kito atitolinimas, traukiant sąnari sudarančius kaulus i priešingas puses.Toks dirginimas skatina lenkėjų funkcijos atsiradimą. Dažnai lėtas ir pastovus tempimas iki nedidelio sąnarių skausmo naudojamas spazmams, bendram tonusui bei raumenų skausmui mažinti.
f) slopinančio spaudimo priemonės: rankomis arba kokiu nors sunkesniu daiktu stipriai, pastoviai ir lėtai spaudžiamos ilgųjų raumenų sausgyslės. Svorio išlaikymo pozos gali būti panaudotos slopinančiam spaudimui, pvz. stovėjimas keturpėsčia spaudžia šlaunies keturgalvio raumens ir didžiojo piršto tiesėjų sausgysles).
Eksterorecepcinio stimuliavimo priemonės yra:
a) lengvo prisilietimo priemonės: trumpas, lengvas sudavimas ranka, ledo kubeliu, lengvas įgnybimas. Pagerina nugaros smegenų refleksinio aparato veiklos stimuliavimą, t.y. fiziologinių refleksų veiklą, didinančių raumenų tiesėjų ir slopinančių raumenų tiesėjų veiklą. Šios priemonės daugiau veikia dirginant rankų negu kojų odos receptorius.
b) monotoniškas braukymas šepetėliais. Elektra sukamais šepetėliais monotoniškai braukoma per odos reflektorines zonas. Veikia palengvinant aktyvią judesių atsiradimą. Klimkoje taikoma retai.
c) ilgo šaldymo priemonės: naudojami ledo gabalėliai, šalti įvyniojimai, šalčio vonios. Mažina skausmą, slopina raumenų susitraukimus. Nesiima naudoti esant CNS tonuso padidėjimui, jutimą sutrikimams ir ŠKS susirgimams.
d) neutralios šilumos priemonės: 35 – 37°C įvyniojimai (kūno ar jo dalių), drungnos vonios, šilto oro įtvarai. Sumažėja skausmas, padidėja atsipalaidavusias, sumažėja pozos palaikymo raumenų tonusas. Atsipalaidavimas pasiekiamas per 10 – 20 min.
Vestibuliarinio stimuliavimo priemonės yra šios:
a) lėto vestibuliarinio stimuliavimo priemonės: švelnūs, besikartojantys ir lėti siūbavimo (supimo), sukimo judesiai., panaudojant didelius kamuolius, sukamas kėdes. Supimo pratimus pageidaujama atlikti keturpėsčia arba padėtyje „ant dilbių“. Pasyvūs pratimai panaudojami gydymo pradžioje, o aktyvūs (jei jie įmanomi) įjungiami kiek įmanoma anksčiau. Šie pratimai raminančiai veikia CNS ir duoda generalizuotą viso kūno raumenų atsipalaidavimą. Naudojami prie spąstinių paralyžių.
b) greito vestibuliarinio stimuliavimo priemonės: greiti, didelio intensyvumo, nereguliarūs, tai lėtėjantys, tai greitėjantys supimo, sukimo, kūno padėties keitimo judesiai, atliekami panaudojant hamakus, kūno pavertimo ar kėdes, sukamąsias kėdes. Šie pratimai skatina CNS veiklą, dėmesio sukaupimą, sudaro sąlygas viso kūno raumenų tonuso padidėjimui, padeda galvos, liemens ir galūnių tiesėjų aktyvių judesių atsistatymui. Naudojami esant sumažėjusiam raumenų tonusui, pusiausvyros, jutimų sutrikimams. Negalima taikyti esant raumenų hipertonijai.
Specialaus stimuliavimo priemonės:
Taikomas norint pagerinti bendrą CNS reakcijų lygį padidinant CNS, o ypač žievės aktyvumą arba jį sumažinti jei jis yra padidintas. Šių priemonių taikymo intervalas gana trumpas – 5 – 10min. Kelis kartus dienoje yra įvairių stimuliavimo priemonių: Klausos receptorių stimuliatoriai turi būti panaudojami norint aktyvuoti ar slopinti CNS. Dirginimui naudojamos garsios žodinės frazės, aštri muzika, įvairūs netikėti garsai. Raminančiai veikia švelnus, monotoniškas balsas, tyli muzika, rami aplinka. Regėjimo receptorius stimuliuoja: dirginančiai veikia ryškios spalvos, netikėti įvairūs blyksniai. Slopinančiai – švelnios spalvos, ritmiški ir monotoniški pereinami švytėjimai. Uoslės receptoriai dirginami įvairiais kvapais. Skonio receptoriai – įvairiais aštriais patiekalais, dažniausiai norint suaktyvinti CNS. Odos receptoriai dirginami įvairiais šiurkščiais daiktais – pilvas, veido sritis, lūpos.