ULTRAGARSAS
Ultragarsas – tai tamprios terpės didelio dažnio išilginės krypties mechaniniai virpesiai, gaunami veikiant kristalus kintama elektros srove, dėl ko terpė tai suspaudžiama, tai atpalaiduojama. Veikia atvirkštinis pjezoefektas. Virpėjimo dažnis atitinka viršutinį akustinį diapazoną. Yra 3 akustiniai diapazonai: 1) iki 16 Hz – infragarsas, 2) nuo 16 iki 20 000 Hz – garsas, 3) daugiau kaip 20 000 Hz – ultragarsas. Žemo dažnio – 20 – 40 kHz ultragarsas naudojamas chirurgijoje, vidutinio dažnio – 0,8–3 MHz – fizioterapijoje ir aukšto dažnio – diagnostikai.
Juo didesnis virpesių dažnis, juo poveikis ryškesnis odoje ir poodyje.
Poveikis:
1. terminis (mikrocirkuliacinis, audinių medžiagos, apykaitos, difuzinis kitimas)
2. mechaninis (membranos pralaidumo kitimai)
3. netiesioginis (fizikinis, cheminis)
Mažina uždegimines reakcijas, nuskausmina, rezorbcinis, adaptacinis, katodinis, sąnarių judrumo didinamas.
Veikimo mechanizmas:
1. Mechaninis poveikis – tai lyg „mikromasažas“ subląsteliniame lygyje. Kinta membranų laidumas, greitėja difuzija ir osmosas, gerėja trofika, spartėja medžiagų apykaita, susidaro puresnis jungiamasis audinys.
2. Šiluminis poveikis – kai kaupiasi šiluma ultragarso bangų energiją sugeriančiuose audiniuose. Nuo to gerėja kraujotaka, o tai nuskausmina ir rezorbuoja.
3. Fizikinis – cheminis poveikis, kurio metu susidaro biologiškai aktyvios medžiagos, kinta pH, fermentinės sistemos; dėl poveikio simpatiniams ir parasimpatiniams mediatoriams sinapsėse – ganglioblokuojantis efektas; ypač yra veikiamas jungiamasis audinys, slopinami distrofiniai procesai, gerinama kaulinio audinio konsolidacija.
Gydymo poveikis:
– ramina uždegimą;
– spazmolizinis;
– nuskausminantis;
– fibrolizinis;
– hiposensibilizuojantis;
– rezorbuojantis;
– adaptacinis.
– katabolinis
– baktericidinis
Indikacijos:
*Sąnarių, kaulų, raumeninio audinio ligos, lūžiai,
*Neūmus reumatoidinis artritas,
*Kraujotakos sutrikimas,
*Vidinių organų sutrikimai,
*PNS ligos ir traumos,
*Odos pažeidimai, raudoni audiniai,
*Atviros žaizdos, pragulų opos,
*Degeneraciniai distrofiniai sąnarių ir stuburo pakitimai,
*Sulėtėjusi kaulų konsolidacija po lūžio,
*Plaučių ir bronchų uždegimai,
*Virškinimo trakto ligos,
*Sąauginiai procesai,
*Gimdos ir jos priedų uždegimai,
*Ausų, nosies ir gerklės ligos.
Kontraindikacijos (absoliučios): akis, širdis, nėštumas, epifiziniai diskai (vaikams), smegenų audinys, sėklidės.
(reliatyvios): jutimų praradimas, endoprotezai, būklė po laminektomijos, augliai, traumų pasekmės, tromboflebitai ir varikozė, pūlingas uždegimas, CD, žydinti osteoporozė, kraujo krešėjimo sutrikimai, aktyvi tuberkuliozė, sklerodermija, bronchektazinė liga, toksikozės atvejai, II stadijos hipertoninė liga, sunki bendra ligonio būklė, širdies stimuliatorius, IŠL ir kartu stenokardijos priepuoliai, endokrininės ligos, ypač tireotoksikozė.
Parametrai
Ūmus (mechaninis poveikis) – 3MHz. Lėtinis – pastovi srovė – 1MHz.
Fonoforezė – vaistų įvedimas ultragarso pagalba. 3 – 5% tepalus vartoti.
Procedūros metu tiesiogiai veikiamas židinys arba refleksogeninė zona, galimas impulsinis ir nepertraukiamas režimas. Ultragarso ir kūno paviršiaus kontaktui gerinti oda ištepama vazelinu ar lanolinu, galima ultragarsą taikyti vandens terpėje.
Metodika: labilioji ir stabilioji. Dozuojama W/cm2:
– mažos dozės – 0,05–0,4 W/cm2;
– vidutinės dozės – 0,5–0,8 W/cm2;
– didelės dozės – 0,9–1,2 W/cm2.
Procedūros trukmė – 10–16 min. Gydymo kursas – 10–12– 16 procedūrų. Kartoti kursą galima po 1,5–2 mėn. Tą dieną, kai ligonis tiriamas rentgenologiškai, procedūros neskiriamos. Taip pat dažnai naudojama fonoforezė, kai medikamentai (hidrokortizonas, kalio jodidas, terilitinas, eufilinas ir kt.) į audinius įterpiami ultragarsu. Vaistai įvedami po oda, susidaro mažas vaistų depas ir trumpai veikiama. Reikia taikyti nepertraukiamą režimą 0,8 – 0,6W/cm2.
Šviesos terapija: elektromagnetinis spektras, infraraudonieji spinduliai, poliarizuota šviesa
