ULTRAVIOLETINIAI SPINDULIAI
Jie skiriami į 3 grupes:
A – ilgabangiai ultravioletiniai spinduliai (bangos ilgis 400 – 315nm),
B – vidutinių bangų ultravioletiniai spinduliai (bangos ilgis 314 – 280nm),
C – trumpabangiai ultravioletiniai spinduliai (bangos ilgis 279– 100nm).
Veikimo mechanizmas. Ultravioletiniai spinduliai į audinius įsiskverbia 0,1–1mm. Veikdami organizmą, sukelia biofizinius, humoralinius ir neurorefleksinius pokyčius, aktyvina biocheminius procesus audiniuose. Pagal bangos ilgį skirtingų grupių jie veikia nevienodai. A ir B grupių ultravioletiniai spinduliai dalyvauja vitamino D gamyboje, o C grupės spinduliai ardo vitaminą D. A ir B grupių ultravioletiniai spinduliai didina skrandžio sulčių sekreciją, o C grupės – rūgštingumą ir fermentų kiekį jose. Bakteriostatiniu ir bakteriocidiniu poveikiu pasižymi C grupės ultravioletiniai spinduliai.
Ultravioletiniams spinduliams veikiant ilgiau, po latentinio periodo (8 – 12 valandų) atsiranda eritema. Eriteminės dozės uždegimą mažina, desensibilizuoja, greitina epitelizaciją, nuskausmina, nes smegenų žievėje sudaro naują dominantę.
Gydymo poveikis:
– slopina uždegimą;
– desensibilizuoja;
– nuskausmina;
– sintezuoja vitaminą D;
– aktyvina jungiamąjį audinį;
– normina kalcio apykaitą;
– gausina interferoną kraujo serume.
Perdozavus ultravioletinius spindulius arba ilgai juos taikant, vystosi įvairios fotodermatozės. Taip pat yra duomenų, kad, ilgą laiką švitinant, vystosi piktybiniai odos augliai.
Aparatūra skirstoma į selektyvią, kuri generuoja tik vieną bangos ilgį, ir integralią, generuojančią visų trijų grupių ultravioletinius spindulius. Selektyvią aparatūrą sudaro visos liuminescencinės eriteminės ir bakteriocidinės lempos, o integralią aparatūrą – liuminescencinės aukšto slėgio lempos.
Metodika: vietinė ir bendroji. Prieš švitinant, būtina nustatyti kiekvieno paciento biodozę. Biodozė – tai minimalus apšvitinimas, kuris sukelia ribinę (slenkstinę) eritemą. Ji nustatoma naudojant Gorbačiovo–Dalfeldo biodozimetrą. Tai šeši langeliai, kuriuos paeiliui kas 1 min. ar 30 sek. atidengiame ir švitiname ultravioletiniais spinduliais.. Tiriama pilvo apatinė dalis arba dilbio lenkiamasis paviršius. Biodozometras turi standžiai priglusti prie odos. Anga švitinama iš 50cm nuotolio. Pirma anga gauna 6min laiko švitinimą, paskutinė – 1min. Vertiname po 8–12 val. Mažaiusias paraudimas be epidermio pabrinkimo ir bus spindulinis slenkstis. Biodozė bus tame langelyje, kuriame jau pastebima eritema. Matuojama W į cm2. Biodozė yra individuali kiekvienu konkrečiu atveju, priklauso nuo odos tipo, organizmo būklių, vartojamų medikamentų.
Bendras švitinimas ultravioletiniais spinduliais dažniausiai pradedamas nuo 1/8 arba 1/4 biodozės, kasdien pridedant po 1/4 biodozės, iki 3 biodozių. Dirbama suberiteminėmis dozėmis. Jeigu oda parausta, švitinimą reikia 3 – 5 dienom nutraukti. Jei norima švitinimo intensyvumą padidinti, reiktų arba padidinti procedūros trukmę, arba sumažinti atstumą iki šaltinio.
Vietinis švitinimas dažniausiai dozuojamas vadinamosiomis eriteminėmis dozėmis. Skiriamos mažos eriteminės dozės (atitinkančios 1 – 2 biodozės), vidutinės (3 – 4 biodozės) ir didelės (5 – 8 biodozės).
Vieną dieną eritemine doze galima švitinti 600–800 cm2 plotą, kartoti švitinimą galima po 2 – 3 dienų, dozę didinant 25 – 50%. Švitinant odos plotą iki 600 cm2. leidžiamas intensyvus dozavimas nuo l – 2 iki 5 – 6 biodozių vienai procedūrai. Biodozių skaičius palaipsniui didinamas. Daugiau švitinti netikslinga, nes mažėja odos jautrumas.
Gydymui ultravioletiniais spinduliais priskiriama vadinamoji PŪVA terapija, naudojama psoriazei gydyti. Tai švitinimas A grupės ultravioletiniais spinduliais ir kartu skiriant puvaleno, psoraleno ar kitus medikamentus psoriazei gydyti.
Indikacijos:
– pneumonija, bronchitas, bronchinė astma;
– rožė;
– neuritai ir radikulitai;
– infekuotos žaizdos;
– karbunkulai, furunkulai;
– reumatinis artritas, artrozės;
– grūdinimas;
– rachito profilaktika;
– psoriazė, difuzinis neurodermitas (PŪVA terapija).
Kontraindikacijos:
– piktybiniai augliai;
– II–III stadijos hipertoninė liga;
– inkstų ligos su jų funkcijos nepakankamumu;
– hipertireozė;
– fotosensibilizacija;
– toli pažengusi aterosklerozė;
– Adisono liga.
Netinka švitinti ultravioletiniais spinduliais tą dieną, kai ligonis tiriamas rentgenologiškai arba jam perpilamas kraujas.
